Aplinkos inžinerijos institutas

APINI – tai darnaus pramonės ir verslo vystymosi kompetencijų centras, inicijuojantis ir įgyvendinantis teigiamus pokyčius įtakojančius žmonių elgseną ir technologijų plėtrą. Bendradarbiaujame su pramone, verslu, valdžios institucijomis, viešuoju sektoriumi skatindami fizinės infrastruktūros bei socialinio kapitalo pokyčius, tausojančius aplinką, motyvuojančius darnią gyvenseną ir mažinančius klimato kaitą.

 

Tyrimų kryptys

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp technologinės plėtros, žmonių gerovės bei gamtinės aplinkos tausojimo ir gerinimo, vienas svarbiausių Lietuvos, kaip ir kitų pasaulio šalių uždavinių – didinti aplinkos apsaugos veiksmingumą.

Vienas iš labiausiai ištobulintų metodų, kaip valdyti ar reorganizuoti pramonės sistemą, atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius bei remiantis darnios plėtros principais, kurie apima ekologinę, socialinę ir ekonominę harmoniją, yra švaresnė gamyba (ŠG).

ŠG – tai prevencinė integruota aplinkos vadybos strategija, kurią pritaikius tarša yra sumažinama jos atsiradimo šaltinyje, t. y., pačiame gamybos procese pašalinant taršos generavimo šaltinį – pakeičiant technologinį procesą, jo organizavimą, technologines sąlygas ir žaliavas ar produktą, – siekiant sumažinti jo neigiamą įtaką aplinkai per visą produkto būvio ciklą. ŠG pasižymi tuo, kad taršą ir atliekas vertina neatsiejamai nuo proceso, kuriame jos susidaro.

Siekiant sukurti efektyvesnes aplinkosauginio veiksmingumo didinimo priemones, tyrimų metu sprendimų ieškoma atsižvelgiant į poveikį aplinkai visame gaminio būvio cikle, tai yra taikant būvio ciklo požiūrį. Būvio ciklo požiūris reikalauja išnagrinėti gaminio poveikį aplinkai nuo jo fizinio atsiradimo iki išnykimo. Į gaminio būvio ciklą įeina šie komponentai: žaliavų išgavimas, energijos išgavimas, gabenimas, pirminis žaliavų paruošimas, gaminio gamyba, pakuotė, paskirstymas, vartojimas, atliekų surinkimas ir galutinis sunaikinimas. Ši koncepcija reikalauja, kad poveikio aplinkai sumažinimas vienoje būvio ciklo stadijoje nepadidintų poveikio aplinkai kitoje stadijoje.

Siekiant supažindinti Lietuvos įmones bei organizacijas su cheminių medžiagų vadyba, su REACH reglamento reikalavimais bei kitais su cheminių medžiagų valdymu susijusiais klausimais, APINI darbuotojai aktyviai dalyvauja rengiant mokymų ir metodines medžiagas, organizuoja mokymus. APINI specialistai taip pat teikia pagalbą nustatant ir sprendžiant įmonių bei organizacijų problemas, susijusias su cheminių medžiagų tvarkymu. Vykdomi moksliniai tyrimai, susiję su cheminių medžiagų keliamos rizikos (aplinkai ir žmonių sveikatai) vertinimu.

Taip pat atliekamas poveikio aplinkai, kurį gali sukelti planuojama ūkinė veikla, vertinimas. Tokiais atvejais analizuojamas ne tik cheminių medžiagų, kurias planuojama naudoti ūkinėje veikloje, ar kurios patektų į aplinką iš planuojamos ūkinės veiklos (į atmosferą, vandenį, dirvožemį, atliekas), potencialus poveikis, bet ir ūkinės veiklos galima įtaka gamtiniams ištekliams, socialinei ir kultūrinei aplinkai, poveikis dėl triukšmo ir pan.

Instituto specialistai dalyvauja rengiant rekomendacijas teisės aktų įgyvendinimui, analizuojant jų įgyvendinimo pasekmes, kuriant įgyvendinimo planus. Dalyvaujama konsultavimo komisijoje, teikiančioje pasiūlymus ir rekomendacijas dėl augalų apsaugos produktų įregistravimo.

“APINI” mokslinių tyrimų grupė skatina kurti darnų ir išmanų miestą, kuriame naudojamas tarpsektorinis, tarpdisciplininis ir daugialypis terpės požiūris, kuriame raginama kurti strateginį bendradarbiavimą tarp miestų sprendimų priėmėjų, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, įmonių (didelių įmonių ir mažų ir vidutinių įmonių), informacinės ir ryšių technologijų, energetikos, automatikos, transporto ir infrastruktūros, statybos ir profesionalių sektorių, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų bei nevyriausybinių organizacijų (NVO).

Ekologinis gaminių projektavimas (koncepcija, pagrįsta būvio ciklo požiūriu) užtikrina kiek įmanoma ilgesnę gaminių naudojimo trukmę bei vėlesnį jų medžiagų pakartotinį panaudojimą arba perdirbimą. Pavyzdžiui, gaminiui pagaminti sunaudotų medžiagų kiekį sumažinus perpus, o gaminio naudojimo trukmę ir medžiagų pakartotinį naudojimą tuo pačiu metu du kartus padidinus, gamtinių išteklių naudojimo efektyvumas padidėtų apie dešimt kartų.

APINI yra viena iš pirmųjų institucijų Lietuvoje pradėjusi veiklą švaresnės gamybos srityje, energijos tausojimo ne tik pramonės įmonėse, bet ir viešajame sektoriuje. Šiuo metu ypač aktualūs su energetikos vystymu susiję klausimai. Lietuva, kaip ir dauguma kitų Europos valstybių, susiduria su esminiais iššūkiais trijose srityse: energetinės nepriklausomybės, energetikos sektoriaus konkurencingumo bei darnios energetikos sektoriaus plėtros. Tokią Lietuvos padėtį nulėmė tiek istorinės ir politinės aplinkybės, tiek turimi riboti vidiniai energijos ištekliai.
Instituto mokslininkai atlieka tyrimus šiose srityse:
  1. Efektyvus energijos vartojimas;
  2. Atsinaujinantys energijos šaltiniai;
  3. Darni energetikos plėtra.

Integruota atliekų vadyba, padedanti įvertinti ir panaudoti visas galimas atliekų tvarkymo alternatyvas, mažinančias vadybos kaštus bei poveikį aplinkai. Integruotos atliekų vadybos požiūris teigia, kad nėra pavienių atliekų tvarkymo būdų, kurie galėtų užtikrinti visų medžiagų, esančių atliekose, sutvarkymą pagal darnaus vystymosi principus. Taigi ši koncepcija apima visą sistemą, įskaitant tinkamą atliekų surinkimą bei jų tvarkymą – perdirbimą, biologinį organinių medžiagų sutvarkymą, terminį apdorojimą ar šalinimą sąvartyne.

Teisingam atliekų tvarkymo scenarijui parinkti labai svarbus ir atliekų apibrėžimas. Jeigu atliekos apibrėžiamos kaip „daiktai, kuriuos jų turėtojas pašalina“, reiškia, jog atliekos jau yra ir kad jų turėtojas jomis disponuoja ir kažką su jomis turi daryti. Toks atliekų traktavimas ne tik neskatina atliekų prevencijos, bet ir pakartotinio ar kitokio jų panaudojimo. Iš tikrųjų, atliekos – tai žmogaus sukurti daiktai, kurie tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje neturi paskirties arba jų negalima panaudoti pagal paskirtį. Toks atliekų apibrėžimas iliustruoja dinamišką jų prigimtį: skirtingų asmenų, skirtingose vietose ar skirtingu laiku tie patys daiktai gali būti identifikuojami kaip atliekos arba ne. Čia taip pat vertinamas žmogaus dalyvavimas – daiktai kaip atliekos gali būti traktuojami laikinai, kol galbūt net tas pats asmuo ateityje suras jų panaudojimo ar perdirbimo būdą.

 

Mokslo pasiekimai ir poveikis

Aplinkos inžinerijos instituto išskirtinumas, lyginant su partneriais ir konkurentais – tarpsritiniai tyrimai, apjungiantys aplinkos inžineriją ir vadybą, besikoncentruojantys į prevencinį požiūrį sprendžiant aplinkosaugines problemas, susijusias su pramonės vystymusi. Svarbi instituto ypatybė – mokslinių tyrimų derinimas su specialistų darniai pramonei rengimu.

Studijų programa  – Darnus valdymas ir gamyba

Pirmoji tarptautinė magistrantūros studijų programa Lietuvoje, kuri parengta ir vykdoma bendradarbiaujant su Baltijos jūros regiono konsorciumo  „BALTECH“ technikos universitetais.

Savo apimtimi, struktūra ir turiniu programa atitinka Vakarų Europos universitetų (Alborgo, Danijos technikos, Lundo, Rygos technikos bei Karališkojo technologijos instituto) studijų programas; joje dėstomų modulių informacija nuolat atnaujinama atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) teisės pokyčius bei konsorciumo nutarimus – tai leidžia paruošti specialistus, galinčius konkuruoti ES darbo rinkoje. Tarptautinė dėstytojų kompetencija, įgyta dalyvaujant tarptautiniuose projektuose, seminaruose ir konferencijose, suteikia galimybę studentams išgirsti apie naujausias tendencijas aplinkosaugos srityje.

 

Mokslo infrastruktūra ir paslaugos

Aplinkos inžinerijos instituto tyrėjai yra sukaupę 25 metų patirtį darnaus vystymosi srityje ir Jūsų verslo problemoms spręsti siūlo tokias paslaugas:

Darnios plėtros priemonės gamybos įmonėse/organizacijose

  • Jus domina darnaus vystymosi samprata ir metodai jo įgyvendinimui organizacijoje/versle?
  • Jus planuojate naują ūkinę veiklą ar norite plėstis?
  • Ar naujai veiklai reikia atlikti PAV ir /arba PVSV procedūras?
  • Ar naujai veiklai reikia gauti TIPK arba taršos leidimo?
  • Jus siekiate optimizuoti procesus, efektyviau naudoti išteklius, didinti energetinį efektyvumą?
  • Nežinote kokios galimos darnios plėtros priemonės jūsų įmonėje?
  • Nežinote ką daryti su biologiškai skaidžiomis atliekomis, įsk. ŠGP, kurios susidaro Jūsų įmonėje?
  • Ar norite atitikti nuolatos besikeičiančius aplinkos apsaugos reikalavimus?

Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimas

  • Jums rūpi aplinka ir jūs norite projektuoti/gaminti ekologiškai švaresnius gaminius?
  • Jums reikia atlikti produkto/paslaugos/technologijos būvio ciklo vertinimą?
  • Jūs nežinote apie ekologiškai švaresnių gaminių rinkodaros (ekoženklinimo ir kt) galimybes?
  • Jus domina energiją vartojančių gaminių ir pakuočių ekologinis projektavimas siekiant atitikti ES reikalavimus?

Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas

  • Ar siekiate atitikti nuolatos besikeičiančius cheminių medžiagų teisinius reikalavimus?
  • Norite sužinoti kokia riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai kelia jūsų naudojamos ar į produktus patenkančios cheminės medžiagos?
  • Ar jums sudėtinga įsigilinti į specifinių cheminių medžiagų pakeitimo galimybes?
  • Ar jūs norite pakeisti/surasti medžiagas?

KTU Atviros prieigos centras

Instituto mokslininkų sukurti technologiniai sprendimais padedame mūsų užsakovams spręsti technologines problemas. Bendradarbiavimas su užsakovais vyksta vykdant veiklas nuo paprastų užsakymų ir pirmųjų testų iki bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų. Kitomis teikiamomis paslaugomis ir pasiūlymais.
Įrangos rezervaciją ar paslaugų užsakymą galima atlikti per KTU Atviros prieigos centrą.

Plačiau

Projektai

Aplinkos inžinerijos institutas

 

Technologiniai sprendimai

Instituto mokslininkai kuria technologinius sprendimus, kurie yra taikomi ir pagal poreikius
gali būti adaptuojami įviariuose gamybiniuose procese.

 

Reikšmingiausios publikacijos

  1. [S1; GB] Cosmi, Carmelina; Dvarionienė, Jolanta; Marques, Isabel; Di Leo, Senatro; Gecevičius, Giedrius; Gurauskienė, Inga; Mendes, Gisela; Selada, Catarina. A holistic approach to sustainable energy development at regional level: the RENERGY self-assessment methodology // Renewable and sustainable energy Oxford : Elsevier. ISSN 1364-0321. 2015, vol. 49, p. 693-707. DOI: 10.1016/j.rser.2015.04.094. [Scopus; Compendex; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 6,798; AIF: 4,328; IF/AIF: 1,571; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,375]
  2. [S1; GB] Filho, Walter Leal; Brandli, Luciana; Moora, Harri; Kruopienė, Jolita; Stenmarck, Åsa. Benchmarking approaches and methods in the field of urban waste management // Journal of cleaner production. Oxford : ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2016, vol. 112, pt. 5, p. 4377-4386. DOI: 10.1016/j.jclepro.2015.09.065. [Scopus; INSPEC; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 5,715; AIF: 4,248; IF/AIF: 1,345; kvartilis: Q1 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,200]
  3. [S1; GB] Jonkutė, Gintė; Staniškis, Jurgis Kazimieras. Realising sustainable consumption and production in companies: the sustainable and responsible company (SURESCOM) model // Journal of cleaner production. Oxford : ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2016, vol. 138, p. 170-180. DOI: 10.1016/j.jclepro.2016.03.176. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 5,715; AIF: 4,248; IF/AIF: 1,345; kvartilis: Q1 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  4. [S1; GB] Feiferytė, Aistė; Dvarionienė, Jolanta; Gumbytė, Milda. Assessment of properties and life cycle of biosynthetic oil // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier. ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2015, 95, p. 281-290. DOI: 10.1016/j.jclepro.2015.02.044. [Scopus; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 4,959; AIF: 3,761; IF/AIF: 1,319; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,667]
  5. [S1; GB] Židonienė, Sigita; Kruopienė, Jolita. Life cycle assessment in environmental impact assessments of industrial projects: towards the improvement // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier. ISSN 0959- 6526. 2015, vol. 106, p. 533-540. DOI: 1016/j.jclepro.2014.07.081. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 4,959; AIF: 3,761; IF/AIF: 1,319; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  6. [S1; GB] Kruopienė, Jolita; Dvarionienė, Jolanta; Dudutytė, Zita; Stančė, Laura; Buzelytė, Justė. The use of hazardous chemical substances in Lithuanian industry: how sound is it? // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier Science. ISSN 0959-6526. 2014, vol. 72, p. 89-95. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 3,844; AIF: 3,262; IF/AIF: 1,178; kvartilis: Q1 (2014, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,400]
  7. [S1; GB] Dvarionienė, Jolanta; Gurauskienė, Inga; Gecevičius, Giedrius; Trummer, Dora Ruth; Selada, Catarina; Marques, Isabel; Cosmi, Carmelina. Stakeholders involvement for energy conscious communities: the energy labs experience in 10 European communities // Renewable energy. Kidlington : Pergamon-Elsevier ISSN 0960-1481. 2015, Vol. 75, p. 512-518. DOI: 10.1016/j.renene.2014.10.017. [ScienceDirect; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,404; AIF: 4,328; IF/AIF: 0,787; kvartilis: Q2 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,432]
  8. [S1; DE] Oguzdjan, Semih; Kruopienė, Jolita; Dvarionienė, Jolanta. Approaches to chemical alternatives assessment (CAA) for the substitution of hazardous substances in small- and medium-sized enterprises (SMEs) // Clean technologies and environmental policy. Berlin : Springer. ISSN 1618-954X. eISSN 1618-9558. 2017, vol. 19, iss. 2, p. 361-378. DOI: 1007/s10098-016-1291-z. [Scopus; SpringerLink; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,331; AIF: 4,248; IF/AIF: 0,784; kvartilis: Q2 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  9. [S1; DE] Kliopova, Irina; Baranauskaitė-Fedorova, Inga; Malinauskienė, Milda; Staniškis, Jurgis Kazimieras. Possibilities of increasing resource efficiency in nitrogen fertilizer production // Clean technologies and environmental policy. Berlin : Springer. ISSN 1618-954X. eISSN 1618-9558. 2016, vol. 18, iss. 3, p. 901- 914. DOI: 1007/s10098-015-1068-9. [SpringerLink; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,331; AIF: 4,248; IF/AIF: 0,784; kvartilis: Q2 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  10. [S1; DE] Anne, Olga; Burškytė, Vilma; Stasiškienė, Žaneta; Balčiūnas, Arūnas. The influence of the environmental management system on the environmental impact of seaport companies during an economic crisis: Lithuanian case study // Environmental science and pollution research. Heidelberg : Springer. ISSN 0944- eISSN 1614-7499. 2015, vol. 22, iss. 2, p. 1072-1084. DOI: 10.1007/s11356-014-3410-x. [Scopus; SpringerLink; MEDLINE; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 2,760; AIF: 3,107; IF/AIF: 0,888; kvartilis: Q2 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,375]
  • Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universiteto prof. dr. Christoph Hugi paskaita „Kaštų efekto analizė ir jos taikymas „Excel“ programoje“ (2015-04-28)
  • Seminaras „Darni regionų plėtra skatinant atsakingas mažas ir vidutines įmones“ (2014-03-05) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Darni regionų plėtra skatinant atsakingas mažas ir vidutines įmones“ (2013-06-26) (konferencijos medžiaga)
  • Konferencija „Kauno bendruomenė darnios energetikos link“ (2012-10-26) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Komunalinių atliekų tvarkymas Baltijos jūros regione“ (2012-10-10) (konferencijos medžiaga)
  • Konferencija „Kaip Lietuva pasitinka RIO+20″ (2012-05-17) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba: kaip tai pasiekti“ (2011-09-29-30) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Darniosios inovacijos pakuočių sektoriuje“(2011-03-22) (konferencijos medžiaga)

Kontaktai

Prof. dr. Žaneta Stasiškienė
Instituto direktorė

tel. +370 37 300 763
tel. +370 698 12 868
e.p. zaneta.stasiskiene@ktu.lt

Jūratė Šimonytė
Vyr. administratorė

tel. +370 37 300 323
e. p. jurate.simonyte@ktu.lt

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku