Seminaras „Darni regionų plėtra skatinant atsakingas mažas ir vidutines įmones“

2014-03-10

Kovo 5 d. KTU APINI vyko seminaras „Darni regionų plėtra skatinant atsakingas mažas ir vidutines įmones“, kurios metu buvo skaitomi pranešimai apie ĮSA situaciją Lietuvoje, apie Lietuvoje veikiančius atsakingo verslo tinklus, apie ekologiškus produktus bei apie KTU veiklą, skatinant ĮSA Lietuvoje. Dalyviai taip pat turėjo galimybę susipažinti su INTERREG IVC programos projektu  „DESUR“.

Audronė Alijošiutė: „Maža grupė sumanių, atsidavusių ir iniciatyvių žmonių  gali pakeisti pasaulį“

Audronė Alijošiutė pristatė ĮSA tinklų raidą Lietuvoje – nuo Nacionalinio atsakingų įmonių tinklo (NAVĮT) iki Lietuvos atsakingos verslo asociacijos (LAVA) ir specialistų tinklo „Atsakinga Lietuva“ („CSR Network Lithuania“). Pranešėja pasakojo, kad pirmajam ĮSA tinklui NAVĮT, kuris buvo neformali savanoriška Pasauliniam tinklui priklausančių įmonių organizacija, priklausė visos Pasaulinio susitarimo narės, tačiau tik 25% įmonių aktyviai dalyvavo tinkle veikloje. Šis faktas ir tai, kad 2013 m. pasibaigė ĮSA pradininkės Lietuvoje Jungtinių Tautų Vystymosi programa (JTVP) Lietuvoje, paskatino aktyviausias įmones ir ĮSA entuziastus (tarp jų ir A. Alijošiutė) įsteigti LAVA. Kaip sakė A. Alijošiutė, LAVA buvo „sukurta toms įmonėms, kurios nori šiek tiek daugiau veikti“. LAVA yra oficiali Pasaulinio susitarimo kontaktinė atstovybė Lietuvoje ir kaip juridinis asmuo yra įtraukta į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kuruojamą Nuolatinės įmonių socialinės atsakomybės plėtros koordinavimo komisijos sudėtį; tai įmonių tinklas, kuriame jos atstovauja savo interesus. Pasak A. Alijošiutės, buvusios NAVĮT narės automatiškai netampa LAVA narėmis – jos turi įstoti į asociaciją, o vėliau ir mokėti metinį nario mokestį. Šiuo metu LAVA priklauso 20 įmonių. A. Alijošiutė taip pat pristatė ir kitą JTVP Lietuvoje 2012 m. įkurtą ĮSA tinklą „Atsakinga Lietuva“, vienijantį 35 ĮSA profesionalus. Pranešėja pateikė tinklo narių atliktą tyrimą, kuris parodė, kad 20% „Pasaulinio susitarimo“ narių Lietuvoje neatnaujina socialinės atsakomybės ataskaitų, o apie pusė tai darančiųjų ataskaitose nepateikia jokių objektyvių rodiklių, tačiau visos jos save laiko socialiai atsakingomis. Pasak A. Alijošiutės, tiek LAVA, tiek „Atsakinga Lietuva“ vienas iš tikslų yra atrasti tuos taškus, kurie iš tikrųjų galėtų suteikti socialiai atsakingos įmonės statusą.

Žaneta Simanavičienė: „Vertinant įmonės socialinę atsakomybę, pirmiausia darbuotojų reikėtų paklausti ar jie yra patenkinti, kad ten dirba“

Pristatyme apie „Lietuvos įmonių socialinę atsakomybę“ Ž. Simanavičienė papasakojo apie KTU vykdomą tarpregioninį projektą COGITA, kuriuo siekiama tobulinti viešąją politiką, siekiant integruotos įmonių socialinės atsakomybės (ĮSA) koncepcijos įgyvendinimo mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ), tuo prisidedant prie atsakingo ir darnaus regiono vystymosi bei augimo.  Pranešėja pateikė projekto metu atrinktas 18 gerųjų patirčių, skirtų padėti valdžios institucijoms prisidėti prie MVĮ darbo įgūdžių ĮSA srityje bei įvardino būdus, kaip viešojo administravimo subjektai galėtų skatinti ĮSA. Pranešėjos paminėti viešieji pirkimai  iššaukė dalyvių diskusiją, kad kol kas Kauno regione nėra būdų, kaip užtikrinti palankesnes pirkimų sąlygas socialiai atsakingoms Kauno regiono įmonėms, nes pagrindinis kriterijus viešuosiuose pirkimuose vis dėlto yra kaina, o ĮSA veikla nėra vienareikšmiškai pamatuojama. Ž. Stasiškienė pateikė pavyzdį, kaip ši problema yra išspręsta Ispanijos Ekstremadūros regione, kuris buvo pirmasis Ispanijos regionas, kuriame buvo priimtas ĮSA reglamentuojantis įstatymas. Vis dėlto pasak Ž. Simanavičienės ĮSA įmonei gali atsipirkti tik ilguoju laikotarpiu. Pranešimo gale Ž. Simanavičienė pristatė 2013 m. COGITA projekto rėmuose įkurtą KTU Socialinės atsakomybės tyrimo centą ir jo ateities tikslus.

Daiva Šileikienė: „Tai kas sveikiausia žmogui, sveikiausia ir aplinkai“

Savo pristatyme D. Šileikienė akcentavo ne tiek MVĮ socialinę atsakomybę, kiek individo socialinę atsakomybę (rūpinimąsi savo sveikata ir aplinka, vartojant ekologiškus produktus), tačiau kartu pasidžiaugė, kad Lietuvoje daugėja jaunų ūkininkų, steigiančių naujus ekologiškus ūkius bei didinančius jau esamų plotus. D. Šileikienė pristatė tyrimo, kuriame buvo lyginamas ES narių požiūris į maisto kokybę, rezultatus. Pasirodo, kad labiausiai ji rūpi italams (35% italų tikrina etiketes ant maisto produktų), o Lietuva tik nedaug atsilieka nuo ES vidurkio (atitinkamai, 20% ir 22%). Tačiau vertinant susirūpinimą maisto priedais, jis aktualus net 90% lietuvių, kai ES vidurkis yra 60%. Pasak mokslininkės, ASU vykdomi tyrimai leidžia pagrįstai teigti, kad ekologiškų produktų kokybė yra iš tikrųjų yra pranašesnė prieš įprastų ar chemizuotų (pvz., ekologiškos morkos turi daugiau karotino ir vitamino C). D. Šileikienė supažindino su vienu iš holistinių maisto produktų kokybės vertinimo metodu – potencialios energijos nuotrauka ir parodė, kaip grafiškai galima pamatyti chemizuotų ir ekologiškų produktų energijos vertės skirtumą. D. Šileikienė taip pat pristatė rezultatus tyrimo, kuriame jos studentai aiškinosi, ar galima pilnavertiškai maitintis iš prekybos tinkluose siūlomų ekologiškų produktų. Pristatymą užbaigė dalyvių diskusija, ar skiriasi Lietuvos ir kitų ES narių maisto produktų kokybė ir ar Lietuva, kaip valstybė, turi galimybių riboti maisto produktų iš kitų ES narių įvežimą dėl juose esančių maisto priedų.

Žaneta Stasiškienė: „Mes galime sukurti be galo įvairių technologijų, ‘superinių‘ atradimų, bet pirmiausia turime matyti žmogų“

Apibendrindama seminarą, Ž. Stasiškienė pasidžiaugė, kad visų pranešimų centre – žmogus. Savo pristatyme ji pabrėžė KTU ir APINI indėlį į darnaus vystymosi skatinimą visuomenėje tiek per švietimą ir tyrimus (pagrįstus inovatyvia minčių inžinerija), tiek per bendradarbiavimą su kitais universitetas (ypač ASU), su Kauno m. ir kitų miestų savivaldybėmis, bei su verslo įmonėmis. Pratęsdama prieš tai buvusios pranešėjos mintį dėl ĮSA atsipirkimo įmonėse, Ž. Stasiškienė pristatė „Ernst and Young“ kompanijos atliktą tyrimą ir pateikė skaičius ir sritis, kur ĮSA yra ekonomiškai naudinga. Ž. Stasiškienė pristatė DESUR projekte atliktą stiprybių-silpnybių-galimybių-grėsmių (SSGG) studiją apie ĮSA situaciją Lietuvoje, akcentuodama tai, kad įmonėms trūksta personalo, turinčio žinių ĮSA srityse, kad nėra bendros sistemos, padedančios įmonėms veikti atsakingai, o egzistuoja gana daug metodikų, kurių visuma klaidina įmones. Taip pat aptarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmenį, skatinant ĮSA, bei neaiškią ĮSA apdovanojimų sistemą. Pristatymą baigė pateikdama gerosiomis DESUR projekto metu nustatytomis patirtimis iš Ispanijos Ekstremadūros regiono, kurias bandys įgyvendinti Lietuvoje: Ekstremadūros regiono valdžios sukurta ĮSA įsivertinimo programa „ORSE“, agroekologinis ūkis „Red Calea“ ir Ekstremadūros universiteto socialinės atsakomybės centras.

Po konferencijos pranešimų vyko diskusija, kurios metu tiek pranešėjai, tiek konferencijos dalyviai galėjo dalintis patirtimi, diskutuoti socialinės atsakomybės tema.

Seminaro pranešimų medžiaga
  • Seminaro programa
  • „Atsakingo verslo tinklai Lietuvoje: kas jie tokie ir ką jie veikia“ – A. Alijošiūtė, Aplinkosaugos valdymo ir technologijų centras
  • „Lietuvos įmonių verslo socialinė atsakomybė“ – Ž. Simanavičienė, KTU Socialinės atsakomybės tyrimo centras
  • „Ekologški produktai – darnaus visuomenės vystymosi rezultatai“ – D. Šileikienė, Aleksandro Stulginskio universitetas
  • „KTU veikla: sąsajos tarp verslo socialinės atsakomybės, mokslo ir lavinimo“ – Ž. Stasiškienė, KTU Aplinkos inžinerijos institutas
​Daugiau apie „DESUR“ projektą
Download Premium WordPress Themes Free
Download WordPress Themes
Download WordPress Themes Free
Download Nulled WordPress Themes
udemy paid course free download
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku