Tarptautinė konferencija „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba: kaip tai pasiekti“

2011-10-02

2011 m. rugsėjo 29-30 dienomis vyko antroji tarptautinė konferencija „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba: kaip tai pasiekti?”, kuri buvo skirta APINI 20-mečiui. Konferencijoje, kurios garbės pirminku buvo LR prezidentas dr. Valdas Adamkus, pranešimus skaitė pasaulinio garso aplinkosaugos specialistai. 

 

Pagrindinės konferencijos temos buvo nauji iššūkiai makroekonomikos sistemai, darnios gamybos ir darniųjų inovacijų kūrimo ir skatinimo sistemos, tausojančio vartojimo problemos, efektyvus energijos ir išteklių vartojimas, įmonių socialinė atsakomybė ir kiti darnios gamybos klausimai, siekiant nenutrūkstamo žmonių gerovės kilimo. Išleistas elektroninis konferencijos santraukų leidinys (ISBN 978-609-02-0172-5).

 

Pirmoji konferencija „Tausojantis vartojimas ir gamyba… Kaip tai pasiekti?“ vyko 2008 m. kovo 19 – 20 d. Vilniuje. Ją organizavo Aplinkos apsaugos agentūra, LR Aplinkos ministerija, APINI, KTU Socialinių mokslų fakultetas, Lietuvos kultūros kongresas, VU Ekonomikos fakultetas ir Tausojančio vartojimo ir gamybos centras (CSCP, Vokietija)

 

 

 

Apie tai, kad dabartinė pasaulinė ekonominė sistema yra neveiksni ar net žalinga, buvo kalbama daug ir įvairiomis progomis, tačiau tik prieš kurį laiką, pradėjus skelbti nieko gera nežadančius duomenis apie klimato atšilimą ir į šią diskusiją vis aktyviau įsitraukiant aplinkosaugininkams, problemos sprendimas – nors kol kas dar tik teoriniame lygmenyje – gerokai pasistūmėjo.

 

Vartojimo mastai skiriasi
Kaip teigė dr. Neil Coles iš Vupertalio instituto, Vokietija (Vupertalio institutas specializuojasi tausojančio vartojimo ir darnios gamybos pasaulinių problemų sprendimo srityse), vartojimas ir gyvenimo stilius įvairiose šalyse labai skiriasi. Pavyzdžiui, Vokietijoje vienam gyventojui per metus tenka 80 tonų maisto, tuo tarpu Butane (Pietų Azija) vienam gyventojui per metus tenka tik 0,5 tonos maisto.

 

Suprantama, turtingiausios ir labiausiai išsivysčiusios šalys išleidžia ir daugiausiai lėšų savo gamtos apsaugai. Todėl tas poveikis dažniausiai pasireiškia demografiškai nuo jų atitolusiose, skurdžiose šalyse – tai ir atogrąžų miškų, vandens telkinių ir kitokios problemos. Tuo tarpu skurdžių šalių visuomenės neturi „už ką“ vartoti. Taigi iš esmės šiuo metu tendencija yra tokia, kad labiausiai nukenčia tie, kas mažiausiai vartoja.

 

Daugiausia blogo vartojimo pavyzdžių – iš Amerikos

Anot dr. Neil Coles, netinkamo vartojimo pavyzdžių apstu visame pasaulyje, tačiau greičiausiai į akis krinta amerikiečių gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, JAV nuolat reklamuojami mažai reikalingi ar visai nereikalingi įvairūs buitiniai prietaisai, remonto įranga. Statistika tokia – pusė Amerikos gyventojų turi elektrinius gręžtuvus, tačiau daugelis jų panaudojami tik 6–13 minučių per visą jų gyvavimo ciklą. Kokia galėtų būti išeitis? Vietoj gamybos kurti naudotų prekių rinką arba steigti prietaisų nuomos punktus.

 

Taip pat labai svarbu į šias problemas žiūrėti kompleksiškai. Pavyzdžiui, atlikti tyrimai rodo, kad Europoje vidutinė vandens temperatūra skalbimo mašinose yra 42,6 C (regionais: Vakarų Europa – 43,1° C, Rytų Europa – 44,1°C, Pietų Europa – 40,1°C, Skandinavija – 54,5°C). Verta atkreipti dėmesį į tai, kad jau gaminamos skalbimo priemonės, leidžiančios skalbti drabužius 15–20°C temperatūroje. Tačiau tai vis tiek nesumažina energijos vartojimo įpročių. Antra vertus, skalbimo mašinose žemiausia leidžiama temperatūra yra… 30°C.

 

Pradžia – vaikų darželiuose

Kaip teigė prof. Thomas Lindhqvist iš Lundo universiteto Švedijoje, skatindami „žalesnį“ gyvenimo būdą šios šalies mokslininkai išbandė labai daug dalykų. „Tiesą sakant, mokyti mes pradedame dar darželiuose. Tai nevyksta visos valstybės mastu, tačiau daugiau mažiau visuotinai. Taip pat ir mano vaikai darželyje buvo mokomi kai kurių dalykų apie vartojimą, tvarumą, gamtą. Pastebėjau, kad tapę paaugliais šiais klausimais jie turėjo daugiau žinių nei kitų kartų paaugliai. Ir tai puikus dalykas, nes tokių žmonių nebereikia mokyti elementarių dalykų“, – sakė mokslininkas.

 

Kalbėdamas apie ne tik Lietuvoje brangoką ekologinę produkciją jis sakė, kad taip vyksta su visomis madomis. Madingi dalykai visų pirma atsiranda mažose grupėse, kurios už tą madą moka didelius pinigus. Ir kai visi užsinori imituoti kokią nors madą, atsiranda didesnė alternatyvi pasiūla.

 

Anot dr. Neil Coles, kai vis daugiau įmonių ryšis diegti tvarius principus, pradės gaminti didesnius ekologiškos produkcijos kiekius, kartu ims tobulėti ir gamybos technologijos. Jos leis ekologišką produkciją atpiginti.

 

Apibendrintos pasaulinės patirtys

Kaip sakė APINI instituto direktorius prof. Jurgis Staniškis, konferencijoje buvo pristatytos ir aptartos pasaulinėje praktikoje naujos strategijos, pradėtos plėtoti tausojančio vartojimo ir darnios gamybos srityse. Vieni mokslininkai siūlė modelius, kaip keisti vartojimą, kiti problemas analizavo politiniame, socialiniame kontekstuose.

 

„Savo pranešime, kuris tarsi apibendrino išgirstas nuomones, padariau išvadą, kad vargu ar pavyks pasiekti norimų rezultatų esant dabartinei makroekonomikos sistemai“, – sakė mokslininkas. – „Ji būtų didelis trukdis įgyvendinant tausojančio vartojimo principus, mat laisvos rinkos ekonomika tam tikrose srityse sunkiai dera su „žaliu“ mąstymu. Pavyzdžiui, naujojoje makroekonomikoje reikėtų atsisakyti reklamos. Kodėl? Ji tiesiog perša ir įperša prekes, kurių tau paprasčiausiai nereikia, kurių tau šiaip turėti nebūtina ir kurių tu nebūtum kitu atveju pirkęs. Ar šiuo metu įsivaizduojamas pasaulis be reklamos? Atsakymas – sunkiai…“.

 

Anot prof. J. Staniškio, ir įžymiausi pasaulio ekonomistai jau visuotinai pripažįsta, kad laisvos rinkos era baigiasi, o pati kapitalizmo sąvoka mums jau nepriimtina. Taigi reikalinga nauja reguliuojama rinka, kuria būtų įgyvendintas tausojantis vartojamas, t. y. toks vartojimas, kuris taupytų išteklius ir darytų mažą poveikį aplinkai.

 

Dėl naujo makroekonomikos modelio mokslininkai daugiau mažiau sutaria, taigi kitas didesnis ir gerokai sunkesnis žingsnis – sukonstruoti šios sistemos veikimo principus ir įtikinti politikus jos veiksmingumu. „Kaune įvykusi tarptautinė konferencija – pirminis renginys prieš kitais metais įvyksiantį viršūnių susitikimą Rio de Ženeire. Mokslininkai, pažangios organizacijos, naujos ekonomikos forumo dalyviai tikisi, kad Brazilijoje bus pasirašyti dokumentai, leisiantys minėtas mintis ir teorijas plėtoti toliau“, – apie netolimą ateitį kalbėjo profesorius.

 

Parengė Giedrius Židonis

KTU Viešųjų ryšių skyrius

 

Konferencijos plenarinės sesijos pranešimų medžiaga
  • Konferencijos programa
  • Analysis of Systems for Sustainability and Decision Making (Dr. Subhas K.SIKDAR, USEPA National Risk Management Research Laboratory, USA)
  • Consumption Approaches to Achieving Sustainable Consumption and Production (Neil COLES, UNEP/Wuppertal Institute)
  • Green Industry Concept (Petra SCHWAGER, UNIDO, Austria)
  • Green Procurement as a Driver for Sustainable Product Innovation  (prof. Annik MAGERHOLM FET, Norwegian University of Science and Technology)
  • ISO 26000 – Global Guidance on Social Responsibility (Cristina ROCHA, National Laboratory for Energy and Geology (LNEG), Portugal)
  • Reflection on the Development of Product Policy (prof. Thomas LINDHQVIST, Lund University, Sweden)
  • Resource efficiency policies in Europe – overview of experience with design and implementation of policies in 31 countries (Pawel KAZMIERCZYK, European Environment Agency)
  • Sustainable Consumption and Production in Lithuania (prof. habil. Jurgis K. STANIŠKIS, APINI)
  • Sustainable University (prof. Peter GLAVIC, University of Maribor, Slovenia)
Konferencijos nuotraukos (1 dalis)
Konferencijos nuotraukos (2 dalis)
Download WordPress Themes
Premium WordPress Themes Download
Free Download WordPress Themes
Free Download WordPress Themes
free download udemy course
We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku