Aplinkos inžinerijos institutas

APINI – tai darnaus pramonės ir verslo vystymosi kompetencijų centras. Institutas inicijuoja ir įgyvendina teigiamus pokyčius žmonių elgsenoje ir technologijų plėtroje. Čia fizinės infrastruktūros ir socialinio kapitalo pokyčiai, tausojantys aplinką, skatinantys darnią gyvenseną ir mažinantys klimato kaitą, realizuojami bendradarbiaujant su pramonės ir verslo įmonėmis, valdymo institucijomis bei kitomis viešojo sektoriaus organizacijomis.

 

Tyrimų kryptys

Pusiausvyros tarp technologinės plėtros, žmonių gerovės, gamtinės aplinkos tausojimo ir gerinimo palaikymui Lietuva, kaip ir kitos pasaulio šalys, siekia didinti aplinkos apsaugos veiksmingumą.

Atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius bei integruojant ekologinius, socialinius ir ekonominius darnios plėtros principus, taikomas vienas labiausiai ištobulintų metodų pramonės sistemos valdymui ir reorganizavimui – švaresnė gamyba (ŠG).

Tai prevencinė integruota aplinkos vadybos strategija, paremta taršos mažinimu jos atsiradimo šaltinyje. Gamybos proceso metu taršos generavimo šaltinis pašalinamas pakeičiant technologinį procesą, jo organizavimą, technologines sąlygas, žaliavas bei produktą. Šio metodo pagrindu sumažinama neigiama įtaka aplinkai viso produkto būvio ciklo metu, o tarša ir atliekos vertinamos neatsiejamai nuo susidarymo proceso.

Siekiant sukurti efektyvesnes aplinkosauginio veiksmingumo didinimo priemones, tyrimų metu ieškoma sprendimų taikant būvio ciklo požiūrį. Būvio ciklo požiūris reikalauja išnagrinėti gaminio poveikį aplinkai nuo jo fizinio atsiradimo iki išnykimo. Gamtinio būvio ciklui priskiriami tokie komponentai kaip žaliavų ir energijos išgavimas, gabenimas, pirminis žaliavų paruošimas, gaminio gamyba, pakuotė, paskirstymas, vartojimas, atliekų surinkimas ir galutinis sunaikinimas. Šioje koncepcijoje svarbu, kad poveikio aplinkai sumažinimas vienoje būvio ciklo stadijoje nepadidintų poveikio aplinkai kitoje stadijoje.

Siekiant supažindinti Lietuvos įmones ir organizacijas su cheminių medžiagų vadyba, REACH reglamento reikalavimais bei su kitais cheminių medžiagų valdymu susijusiais klausimais, APINI darbuotojai aktyviai dalyvauja mokymų ir metodinių medžiagų rengime, organizuoja mokymus. Taip pat institutas teikia pagalbą sprendžiant cheminių medžiagų tvarkymo problemas bei vykdo mokslinius tyrimus cheminių medžiagų keliamos rizikos (aplinkai ir žmonių sveikatai) vertinimo srityje.

Institutas atlieka poveikio aplinkai, kurį gali sukelti planuojama ūkinė veikla, vertinimą. Tokiais atvejais analizuojamas ne tik cheminių medžiagų, kurias planuojama naudoti ūkinėje veikloje, ar kurios patektų į aplinką iš planuojamos ūkinės veiklos (į atmosferą, vandenį, dirvožemį, atliekas), potencialus poveikis, bet ir ūkinės veiklos galima įtaka gamtiniams ištekliams, socialinei ir kultūrinei aplinkai, poveikis dėl triukšmo ir pan.

Instituto specialistai dalyvauja rengiant rekomendacijas teisės aktų įgyvendinimui, kuriant įgyvendinimo planus, analizuojant jų įgyvendinimo pasekmes. Taip pat augalų apsaugos produktų įregistravimo srityje teikia pasiūlymus ir rekomendacijas konsultavimo komisijoje.

APINI mokslinių tyrimų grupė motyvuoja kurti darnų ir išmanų miestą, kuriame taikomas daugialypis tarpsektorinis ir tarpdisciplininis požiūris. Institutas skatina strateginio bendradarbiavimo plėtrą tarp miestų sprendimų priėmėjų, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, įmonių (didelių, mažų ir vidutinių), informacinės ir ryšių technologijų, energetikos, automatikos, transporto ir infrastruktūros, statybos ir profesionalių sektorių, universitetų, mokslinių tyrimų institutų bei nevyriausybinių organizacijų.

Ekologinis gaminių projektavimas (koncepcija, pagrįsta būvio ciklo požiūriu) užtikrina kiek įmanoma ilgesnę gaminių naudojimo trukmę bei vėlesnį jų medžiagų pakartotinį panaudojimą arba perdirbimą. Pavyzdžiui, gaminiui pagaminti sunaudotų medžiagų kiekį sumažinus perpus, o tuo pačiu metu gaminio naudojimo trukmę ir medžiagų pakartotinį naudojimą padidinus du kartus, gamtinių išteklių naudojimo efektyvumas padidėtų apie dešimt kartų.

Pastaruoju metu energetikos vystymo klausimai yra ypač aktualūs. Lietuva, kaip ir dauguma kitų Europos valstybių, susiduria su esminiais iššūkiais trijose srityse – energetinės nepriklausomybės, energetikos sektoriaus konkurencingumo bei darnios energetikos sektoriaus plėtros. Tokią Lietuvos padėtį nulėmė tiek istorinės ir politinės aplinkybės, tiek turimi riboti vidiniai energijos ištekliai. Todėl APINI yra viena pirmųjų institucijų pradėjusi veiklą švaresnės gamybos bei energijos tausojimo srityse Lietuvoje.
Instituto mokslininkai atlieka tyrimus, susijusius su:
• efektyviu energijos vartojimu;
• atsinaujinančiais energijos šaltiniais;
• darnia energetikos plėtra.

Integruota atliekų vadyba padeda įvertinti ir panaudoti visas galimas atliekų tvarkymo alternatyvas, mažinančias vadybos kaštus bei poveikį aplinkai. Vadovaujantis integruotos atliekų vadybos požiūriu, nėra pavienių atliekų tvarkymo būdų, kurie galėtų užtikrinti visų medžiagų, esančių atliekose, sutvarkymą pagal darnaus vystymosi principus. Ši koncepcija apima visą sistemą, įskaitant tinkamą atliekų surinkimą bei jų tvarkymą – perdirbimą, biologinį organinių medžiagų sutvarkymą, terminį apdorojimą ar šalinimą sąvartyne.

Teisingam atliekų scenarijaus pasirinkimui didelę svarbą turi atliekų apibrėžimas. Atliekas suvokiant kaip daiktus, kuriuos jų turėtojas pašalina, reikėtų suprasti, kad atliekos jau yra ir jomis disponuojama. Tačiau ši pavyzdys ne tik neskatina atliekų prevencijos, bet ir pakartotinio ar kitokio jų panaudojimo. Todėl patartina vadovautis atliekų kaip žmogaus sukurtų daiktų, kurie tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje neturi paskirties arba jų negalima panaudoti pagal paskirtį, apibrėžimu. Juo išryškinama dinamiška atliekų prigimtis: skirtingų asmenų, skirtingose vietose ar skirtingu laiku tie patys daiktai gali būti identifikuojami kaip atliekos arba ne. Taip pat jame vertinamas žmogaus dalyvavimas – daiktai, kaip atliekos, gali būti traktuojami laikinai, iki tol, kol ateityje asmuo suras jų panaudojimo ar perdirbimo būdą.

 

Mokslo pasiekimai ir poveikis

Aplinkos inžinerijos institutas partnerių ir konkurentų kontekste išsiskiria tarpdisciplininiais tyrimais, jungiančiais aplinkos inžineriją ir vadybą, besikoncentruojančiais į prevencinį požiūrį aplinkosauginių problemų sprendime, susijusiame su pramonės vystymusi.
Būtina pabrėžti, kad Institute moksliniai tyrimai derinami su darnios pramonės specialistų rengimu.

Studijų programa  – Darnus valdymas ir gamyba

Darnus valdymas ir gamyba – tai pirmoji tarptautinė magistrantūros studijų programa Lietuvoje, parengta ir vykdoma bendradarbiaujant su Baltijos jūros regiono konsorciumo „BALTECH“ technikos universitetais.

Studijų programa išsiskiria tuo, kad:

• savo apimtimi, struktūra ir turiniu programa atitinka Vakarų Europos universitetų (Alborgo, Danijos technikos, Lundo, Rygos technikos bei Karališkojo technologijos instituto) studijų programas;
• dėstomų modulių informacija nuolat atnaujinama, atsižvelgiant į Europos Sąjungos (ES) teisės pokyčius bei konsorciumų susitarimus, – tai leidžia paruošti specialistus, galinčius konkuruoti ES darbo rinkoje;
• tarptautinė dėstytojų kompetencija, įgyta dalyvaujant tarptautiniuose projektuose, seminaruose ir konferencijose, suteikia galimybę studentams išgirsti apie naujausias tendencijas aplinkosaugos srityje.

 

Mokslo infrastruktūra ir paslaugos

Aplinkos inžinerijos instituto tyrėjai yra sukaupę 25 metų patirtį darnaus vystymosi srityje ir Jūsų verslo problemoms spręsti siūlo tokias paslaugas:

Darnios plėtros priemonės gamybos įmonėse/organizacijose

  • Jus domina darnaus vystymosi samprata ir metodai jo įgyvendinimui organizacijoje/versle?
  • Jus planuojate naują ūkinę veiklą ar norite plėstis?
  • Ar naujai veiklai reikia atlikti PAV ir /arba PVSV procedūras?
  • Ar naujai veiklai reikia gauti TIPK arba taršos leidimo?
  • Jus siekiate optimizuoti procesus, efektyviau naudoti išteklius, didinti energetinį efektyvumą?
  • Nežinote kokios galimos darnios plėtros priemonės jūsų įmonėje?
  • Nežinote ką daryti su biologiškai skaidžiomis atliekomis, įsk. ŠGP, kurios susidaro Jūsų įmonėje?
  • Ar norite atitikti nuolatos besikeičiančius aplinkos apsaugos reikalavimus?

Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimas

  • Jums rūpi aplinka ir jūs norite projektuoti/gaminti ekologiškai švaresnius gaminius?
  • Jums reikia atlikti produkto/paslaugos/technologijos būvio ciklo vertinimą?
  • Jūs nežinote apie ekologiškai švaresnių gaminių rinkodaros (ekoženklinimo ir kt) galimybes?
  • Jus domina energiją vartojančių gaminių ir pakuočių ekologinis projektavimas siekiant atitikti ES reikalavimus?

Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas

  • Ar siekiate atitikti nuolatos besikeičiančius cheminių medžiagų teisinius reikalavimus?
  • Norite sužinoti kokia riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai kelia jūsų naudojamos ar į produktus patenkančios cheminės medžiagos?
  • Ar jums sudėtinga įsigilinti į specifinių cheminių medžiagų pakeitimo galimybes?
  • Ar jūs norite pakeisti/surasti medžiagas?

KTU Atviros prieigos centras

Instituto mokslininkų sukurti technologiniai sprendimais padedame mūsų užsakovams spręsti technologines problemas. Bendradarbiavimas su užsakovais vyksta vykdant veiklas nuo paprastų užsakymų ir pirmųjų testų iki bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų. Kitomis teikiamomis paslaugomis ir pasiūlymais.
Įrangos rezervaciją ar paslaugų užsakymą galima atlikti per KTU Atviros prieigos centrą.

Plačiau

Projektai

Aplinkos inžinerijos institutas

 

Technologiniai sprendimai

Instituto mokslininkai kuria technologinius sprendimus, kurie yra taikomi ir pagal poreikius
gali būti adaptuojami įviariuose gamybiniuose procese.

 

Reikšmingiausios publikacijos

  1. [S1; GB] Cosmi, Carmelina; Dvarionienė, Jolanta; Marques, Isabel; Di Leo, Senatro; Gecevičius, Giedrius; Gurauskienė, Inga; Mendes, Gisela; Selada, Catarina. A holistic approach to sustainable energy development at regional level: the RENERGY self-assessment methodology // Renewable and sustainable energy Oxford : Elsevier. ISSN 1364-0321. 2015, vol. 49, p. 693-707. DOI: 10.1016/j.rser.2015.04.094. [Scopus; Compendex; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 6,798; AIF: 4,328; IF/AIF: 1,571; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,375]
  2. [S1; GB] Filho, Walter Leal; Brandli, Luciana; Moora, Harri; Kruopienė, Jolita; Stenmarck, Åsa. Benchmarking approaches and methods in the field of urban waste management // Journal of cleaner production. Oxford : ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2016, vol. 112, pt. 5, p. 4377-4386. DOI: 10.1016/j.jclepro.2015.09.065. [Scopus; INSPEC; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 5,715; AIF: 4,248; IF/AIF: 1,345; kvartilis: Q1 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,200]
  3. [S1; GB] Jonkutė, Gintė; Staniškis, Jurgis Kazimieras. Realising sustainable consumption and production in companies: the sustainable and responsible company (SURESCOM) model // Journal of cleaner production. Oxford : ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2016, vol. 138, p. 170-180. DOI: 10.1016/j.jclepro.2016.03.176. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 5,715; AIF: 4,248; IF/AIF: 1,345; kvartilis: Q1 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  4. [S1; GB] Feiferytė, Aistė; Dvarionienė, Jolanta; Gumbytė, Milda. Assessment of properties and life cycle of biosynthetic oil // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier. ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2015, 95, p. 281-290. DOI: 10.1016/j.jclepro.2015.02.044. [Scopus; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 4,959; AIF: 3,761; IF/AIF: 1,319; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,667]
  5. [S1; GB] Židonienė, Sigita; Kruopienė, Jolita. Life cycle assessment in environmental impact assessments of industrial projects: towards the improvement // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier. ISSN 0959- 6526. 2015, vol. 106, p. 533-540. DOI: 1016/j.jclepro.2014.07.081. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 4,959; AIF: 3,761; IF/AIF: 1,319; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  6. [S1; GB] Kruopienė, Jolita; Dvarionienė, Jolanta; Dudutytė, Zita; Stančė, Laura; Buzelytė, Justė. The use of hazardous chemical substances in Lithuanian industry: how sound is it? // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier Science. ISSN 0959-6526. 2014, vol. 72, p. 89-95. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 3,844; AIF: 3,262; IF/AIF: 1,178; kvartilis: Q1 (2014, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,400]
  7. [S1; GB] Dvarionienė, Jolanta; Gurauskienė, Inga; Gecevičius, Giedrius; Trummer, Dora Ruth; Selada, Catarina; Marques, Isabel; Cosmi, Carmelina. Stakeholders involvement for energy conscious communities: the energy labs experience in 10 European communities // Renewable energy. Kidlington : Pergamon-Elsevier ISSN 0960-1481. 2015, Vol. 75, p. 512-518. DOI: 10.1016/j.renene.2014.10.017. [ScienceDirect; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,404; AIF: 4,328; IF/AIF: 0,787; kvartilis: Q2 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,432]
  8. [S1; DE] Oguzdjan, Semih; Kruopienė, Jolita; Dvarionienė, Jolanta. Approaches to chemical alternatives assessment (CAA) for the substitution of hazardous substances in small- and medium-sized enterprises (SMEs) // Clean technologies and environmental policy. Berlin : Springer. ISSN 1618-954X. eISSN 1618-9558. 2017, vol. 19, iss. 2, p. 361-378. DOI: 1007/s10098-016-1291-z. [Scopus; SpringerLink; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,331; AIF: 4,248; IF/AIF: 0,784; kvartilis: Q2 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  9. [S1; DE] Kliopova, Irina; Baranauskaitė-Fedorova, Inga; Malinauskienė, Milda; Staniškis, Jurgis Kazimieras. Possibilities of increasing resource efficiency in nitrogen fertilizer production // Clean technologies and environmental policy. Berlin : Springer. ISSN 1618-954X. eISSN 1618-9558. 2016, vol. 18, iss. 3, p. 901- 914. DOI: 1007/s10098-015-1068-9. [SpringerLink; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,331; AIF: 4,248; IF/AIF: 0,784; kvartilis: Q2 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  10. [S1; DE] Anne, Olga; Burškytė, Vilma; Stasiškienė, Žaneta; Balčiūnas, Arūnas. The influence of the environmental management system on the environmental impact of seaport companies during an economic crisis: Lithuanian case study // Environmental science and pollution research. Heidelberg : Springer. ISSN 0944- eISSN 1614-7499. 2015, vol. 22, iss. 2, p. 1072-1084. DOI: 10.1007/s11356-014-3410-x. [Scopus; SpringerLink; MEDLINE; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 2,760; AIF: 3,107; IF/AIF: 0,888; kvartilis: Q2 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,375]
  • Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universiteto prof. dr. Christoph Hugi paskaita „Kaštų efekto analizė ir jos taikymas „Excel“ programoje“ (2015-04-28)
  • Seminaras „Darni regionų plėtra skatinant atsakingas mažas ir vidutines įmones“ (2014-03-05) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Darni regionų plėtra skatinant atsakingas mažas ir vidutines įmones“ (2013-06-26) (konferencijos medžiaga)
  • Konferencija „Kauno bendruomenė darnios energetikos link“ (2012-10-26) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Komunalinių atliekų tvarkymas Baltijos jūros regione“ (2012-10-10) (konferencijos medžiaga)
  • Konferencija „Kaip Lietuva pasitinka RIO+20″ (2012-05-17) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba: kaip tai pasiekti“ (2011-09-29-30) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Darniosios inovacijos pakuočių sektoriuje“(2011-03-22) (konferencijos medžiaga)

Kontaktai

Prof. dr. Žaneta Stasiškienė
Instituto direktorė

tel. +370 37 300 763
tel. +370 698 12 868
e.p. zaneta.stasiskiene@ktu.lt

Jūratė Šimonytė
Vyr. administratorė

tel. +370 37 300 323
e. p. jurate.simonyte@ktu.lt

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku