Artūras Torkelis, KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) doktorantas, šiemet buvo pripažintas vienu aktyviausių doktorantų universitete. Jo veikla apima ne tik disertacijos tyrimus, bet ir įvairias projektines veiklas, susijusias su aplinkosauga, jaunimo įtraukimu bei darnių miestų kūrimu.
„Aktyviausių Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantų konkurso laimėjimas tapo gražus įvertinimas už veiklas, nuveiktas per pastaruosius metus“, – sako A. Torkelis. „Labiausiai motyvuoja daromo darbo rezultatai – ypač kai jie yra apčiuopiami ir pačiam įdomūs“.
Nuo 2024 metų pradžios Artūras Torkelis dirba „CitySystemLab“ grupėje, veikiančioje KTU tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centre (M-Lab). Grupė vykdo išmanių ir darnių miestų kūrimo projektus bei skatina mokslo ir verslo bendradarbiavimą.
„KTU aplinkos inžinerijos institutas įvairias veiklas išmanių ir darnių miestų srityje vykdo jau nuo 2019 metų“, – aiškina doktorantas. „2024 metais APINI darnių ir išmanių mokslų grupė pradėjo naują etapą KTU tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centre (M-Lab). Mokslo grupė dabar veikia po CitySystemLab pavadinimu“.
Kalbėdamas apie miestus, Torkelis pabrėžia, kad darnumo pasiekimas apima daugybę sričių – nuo technologinių iki socialinių ir ekonominių aspektų. „Kalbant apie išmanius ir darnius miestus, verta pridurti, kad tai yra be galo plati ir daug apimanti tema – nuo aplinkosauginių iki ekonominių ir socialinių aspektų“.
Jo teigimu, Lietuvoje darnaus judumo miestai – tai iššūkis, reikalaujantis ne tik infrastruktūros pokyčių, bet ir visuomenės sąmoningumo. „Galime padaryti nemokamą viešąjį transportą, apmokestinti automobilių parkavimą dešimteriopai, tačiau tai nepakeis didžiosios visuomenės dalies mąstymo, į kurių kraują automobilizmas yra įaugęs taip giliai“.
Kauno miesto iššūkiai
Kauno mieste, kaip pastebi Torkelis, darnaus judumo problema itin aktuali. „Pagal oficialius Regitros 2024 metų duomenis Kauno mieste yra įregistruota apie 230 tūkst. įvairių rūšių transporto priemonių. Statistiškai vienam Kauno miesto gyventojui tenka po 0,75 transporto priemonės“. Pasak tyrėjo, tokia situacija dar labiau apsunkina miestą, sukuria spūstis ir didina oro bei fizinę aplinkos taršą.
Kiti miesto iššūkiai yra susiję su klimato kaitos anomalijomis. „Senieji miestai, tokie kaip Kaunas, buvo projektuoti visiškai neatsižvelgiant į galimus gamtinius veiksnius, kurie atsiranda dėl klimato kaitos padarinių“, – teigia jis. Torkelis pabrėžia, kad miestams būtina atnaujinti urbanistines nuotekų sistemas, daugiau dėmesio skirti žaliajai infrastruktūrai ir gamtiniais procesais pagrįstiems sprendimams.
Pasak tyrėjo, darnumo mieste susisiekimas reikalauja ne tik valdžios sprendimų, bet ir asmeninio žmonių sąmoningumo. „Pats savo kasdienėms kelionėms į darbą renkuosi dviratį, keliauju pėsčiomis arba naudojuosi viešuoju transportu. Automobilis paliekamas kieme ir laukia kelionių su šeima. Tačiau galima suprasti, kad tokias judumo priemones miestuose renkasi ne kiekvienas“.
Be darnių miestų kūrimo, Torkelis aktyviai dirba tarptautiniame „Interreg BALTIPLAST“ projekte, skirtame Baltijos šalių plastiko taršos mažinimui. „BALTIPLAST projekte ieškome sprendimų plastiko taršos valdymui žiedinės ekonomikos kontekste. Šiame projekte dalyvauja daugybė partnerių, kurie galimų sprendimų ieško iš įvairių perspektyvų – pasitelkiant technologines priemones, visuomenės švietimą ir kitas priemones“.
Jaunimo įtraukimas – prioritetas
Viena svarbiausių Torkelio veiklų šiuo metu yra projektas „Youth for a just transition“ (Y4JT). Šiuo projektu siekiama įtraukti jaunimą į klimato kaitos problemų sprendimą.
„Projektu siekiama įtraukti jaunus žmones į su klimato kaita susijusių problemų sprendimą“, – sako tyrėjas. „Iš savo asmeninės patirties galiu patvirtinti, kiek teko bendrauti su kitais jaunais žmonėmis, deja, bet tam tikra dalis jaunimo klimato kaitą atmeta ir ją laiko mokslininkų ar politikų išsigalvojimu“.
Torkelis pabrėžia, kad svarbu suteikti jaunimui galimybę patiems atrasti atsakymus. „Mūsų projekte stengiamės kaip tik laikytis kitokio principo – nebandyti radikaliai pakeisti jaunimo nuomonės apie klimato kaitą, bet per įtraukiančias užduotis ir diskusijas leisti patiems pamastyti apie mūsų aplinkoje kasdien vykstančius procesus“.
Praėjusių metų pabaigoje KTU vyko renginys, kuriame jaunimas dalyvavo diskusijose, kūrybinėse dirbtuvėse ir gilinosi į klimato kaitos problemas. „Renginio dalyviai pirmiausia išgirdo mokslo, bendruomenių atstovų pranešimus apie klimato kaitos švelninimo būdus. Vėliau jie dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse, kuriose patys kūrė idėjas“, – pasakoja doktorantas.
Torkelis tikisi, kad projektai, orientuoti į jaunimą ir darnių miestų kūrimą, prisidės prie ilgalaikių pokyčių. Jis įsitikinęs, kad dialogas tarp mokslininkų, politikų ir visuomenės yra būtinas, siekiant išspręsti sudėtingas aplinkosaugos problemas.
