APINI pedagogai dalijasi patirtimi ir žiniomis darnios pramonės plėtros srityje

Svarbiausios | 2018-05-04

Tęsiant „Erasmus+“ programos projekto MARUEEB vykdymą, kurio tikslas sukurti tarptautinę magistrantūros studijų programą „Darnūs statiniai“ (angl. Environmental protection and Energy Efficient Buildings) Rusijos ir Armėnijos universitetuose, KTU APINI pedagogai lankėsi Rusijos universitetuose ir dalijosi savo patirtimi.

MARUEEB projekto veiklose dalyvauja apie 20 partnerių iš įvairių šalių – Italijos, Slovakijos, Lietuvos, Rumunijos, Rusijos, Armėnijos. Projekto koordinatorius – Genujos universitetas. Lietuvoje pagrindinę projekto veiklą vykdo KTU Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) bei KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas.

2017 m. gruodžio – 2018 m. gegužės mėn. KTU APINI doc. dr. Irina Kliopova 4-iuose Rusijos universitetuose vedė intensyvius kursus energijos efektyvumo didinimo, diegiant darnios pramonės plėtros įrankius, srityje: Pirmojo Rusijos prezidento B.N. Jelcino vardo Uralo federaliniame universitete (Jekaterinburge), Petro Didžiojo vardo Sankt Peterburgo politechnikos universitete, Voronežo valstybiniame architektūros ir civilinės inžinerijos universitete bei Tambovo valstybiniame technikos universitetuose.

Paskaitų klausytojai – minėtų universitetų statybos ir architektūros, taikomosios ekologijos, aplinkosaugos, civilinės inžinerijos fakultetų pirmųjų kursų magistrantai bei dėstytojai. Temos, kurios iš anksto buvo parinktos magistrantams:

  • Švaresnės gamybos metodų taikymas energijos gamybos ir tiekimo sektoriuje. Magistrantams pristatyti ES plačiausiai diegiami taršos prevencijos projektai energijos efektyvumo didinimo ir poveikio aplinkai mažinimo srityje kurą deginančiuose įrenginiuose. Atliekant užduotis grupėse studentai turėjo galimybę praktiškai įvertinti tokių projektų diegimo aplinkosaugos ir ekonominę naudą. Diskusijoms buvo iškeltas klausimas dėl atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo galimybių Lietuvoje ir Rusijoje, dėl šių išteklių naudojimo realaus poveikio aplinkai, vertinimui taikant Būvio ciklo požiūrį.
  • Pramoninė ekologija – darnios pramonės plėtros strategija. Studentams pristatytos Lietuvoje diegiamos ir/arba planuojamos diegti procesų integravimo ir pramoninės simbiozės inovacijos, kurių įgyvendinimas didina energijos naudojimo pramonėje efektyvumą ir mažina poveikį aplinkai regiono mastu. Ypatingą dėmesį magistrantai skiria planuojamų ūkinių veiklų bei strateginių dokumentų poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimui. Tai labai aktualus klausimas, planuojant naujas pramonines zonas, kurias galima kurti ekologinių parkų principu, taikant pramoninės simbiozės metodus.
  • Integruotas atliekų valdymas darniam miestų planavimui. Magistrantams pateikti Lietuvos regionuose sėkmingai įgyvendintų projektų komunalinių atliekų valdymo srityje pavyzdžiai. Ypatingas dėmesys skirtas labai aktualiam klausimui – biologiškai skaidžių atliekų tinkamam valdymui, išnaudojant šių atliekų energetinį ir medžiaginį potencialą.