Interviu su dr. Juliumi Denafu: doktorantūros studijoms laukiau tinkamo momento

Svarbiausios | 2022-02-28

Neseniai KTU Aplinkos inžinerijos institute daktaro disertaciją apsigynęs dr. Julius Denafas pasakoja, kas jį paskatino stoti į doktorantūrą, kaip daktaro disertacijos tyrimų rezultatai pasitarnauja jo vadovaujamos įmonės procesuose ir ką jis mano apie Lietuvos žiediškumą.

Juliau, papasakokite šiek tiek, kas lėmė Jūsų sprendimą studijuoti doktorantūrą?

Į doktorantūrą nepasukau iš karto po magistrantūros baigimo. Man buvo svarbu, kad doktorantūros studijos sietųsi su mano veikla darbe, kad jos atneštų realią naudą, tad laukiau tinkamo momento. Soli Tek R&D įmonėje dirbame prie R&D veiklų saulės energetikos srityje, glaudžiai bendradarbiaujame su įvairiais tyrimų centrais, tad mintys apie doktorantūrą mano galvoje jau sukosi kurį laiką. Vykdant Horizon 2020 programos projektines užduotis, pamačiau, kad yra tokių veiklų, kurioms atlikti darbe nėra tinkamų sąlygų, trūko mokslinių žinių aplinkosaugos srityje ir pan. Tad pamaniau, kad tikriausiai štai ir atėjo tas tinkamas metas stoti į doktorantūrą, supratau, jog šios studijos galėtų puikiai užpildyti visas spragas, su kuriomis susidūriau darbe.

Kodėl studijoms pasirinkote būtent KTU Aplinkos inžinerijos institutą (APINI)?       

APINI instituto veikla labiausiai atitiko mano tyrimų temą, kuri iš esmės buvo žiedinės ekonomikos principų pritaikymas saulės energetikoje. Šioje srityje APINI turi tikrai daug patirties ir vykdo įvairius tyrimus. Tai buvo pagrindinė priežastis. Taip pat pastebėjau, kad konkrečiai saulės energetikoje tuo metu dar nebuvo atlikta daug mokslinių tyrimų, tad tikiuosi, kad doktorantūros studijų metu šiek tiek praplėčiau sritis, ties kuriomis darbuojasi institutas.

Papasakokite trumpai, apie ką yra Jūsų daktaro disertacija?

Jei trumpai, tai disertacijoje yra pristatyti mano tyrimų rezultatai, kaip būtų galima pakeisti saulės elementų gamybos procesus tam, kad jų neigiamas poveikis aplinkai būtų ženkliai sumažintas. Kad tą pademonstruoti, iš esmės dirbau prie gamybos technologijos pritaikymo naudoti perdirbtą silicį bei atliekant pakeitimus difuzijos, antirefleksinės dangos užnešimo procesuose ir pan. Technologinius darbus svariai papildė būvio ciklo skaičiavimas, kurio dėka rezultatai buvo įvertinti ir iš aplinkosauginės pusės.

Kaip Jūsų daktaro disertacijos tema siejasi su Jūsų darbu įmonėje Soli Tek R&D? Ar bandysite, o gal jau ir pradėjote pritaikyti savo disertacijos tyrimų rezultatus įmonės procesuose?

Tema tikrai siejasi. Visi technologiniai eksperimentai, pateikti disertacijoje buvo atlikti įmonės gamybos linijoje, dalis jų pasiteisino ir šiuo metu yra taikomi gamyboje. Saulės elemento perdirbimo bei tokių medžiagų kaip silicis, sidabras atgavimas yra labai aktualios temos, tad planuojame ir toliau vykdyti tyrimus šioje srityje.

Žiedinė ekonomika. Šiuo metu labai aktuali tema, nes kaip žinome iki 2050 m. ES siekia, kad ekonomika taptų klimatui neutrali, o Lietuvos žiediškumas šiuo metu siekia tik 3.3 %. Jūsų disertacija taip pat yra labai glaudžiai susijusi su žiedine ekonomika. Kaip manote, kokie veiksmai šiuo metu Lietuvai yra svarbiausi, kad padidintume šį žiediškumo rodiklį?  Kaip mes kiekvienas galime prie to prisidėti?

Na pirmas dalykas tai turbūt vis tik būtų švietimas. Pradedant jau nuo pačių mažiausių – darželiuose ar pradinėse klasėse. Tūrėtų būti daugiau kalbama apie aplinkosaugą, žiediškumą įvairiose gyvenimo srityse, kad kuo didesnė visuomenės dalis suprastų, kas yra tas žiediškumas ir kaip jį taikyti, kokia iš to nauda ne tik planetai, bet ir kiekvienam iš mūsų. Kalbant apie pramonės sektorių, gamybos įmones, manau, kad norint, jog žiedinės ekonomikos principai čia būtų sėkmingai taikomi, reikia visų pirma sukurti tiek technologines, tiek ekonomines sąlygas. Būtina skatinti toliau tęsti tyrimus, sukurti reikalingus finansinius mechanizmus tam, kad pramonės sektorius būtų labiau suinteresuotas pereiti prie mažesnį neigiamą poveikį aplinkai darančių procesų, žaliavų ir pan. Jei pramonės įmonės pajaus, kad žiedinės ekonomikos plėtra ir jos principų taikymas neš ne tik aplinkosauginę, bet ir ekonominę naudą – tada, manau, ateitis laukai išties gera.