Ar gyvenamųjų namų renovacija gali vykti sparčiau?

Siekdami paspartinti renovacijos procesus ir užtikrinti jų kokybę, nuolat ieškoma naujų sprendimų bei diegiamos inovacijos. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama pažangioms statybų technologijoms, leidžiančioms spartinti darbus ir mažinti gyventojų nepatogumus namo renovavimo procese, kad renovacija taptų patrauklesnė tiek gyventojams, tiek rangovams. Visa tai prisideda prie efektyvesnio daugiabučių modernizavimo ir didesnio energinio efektyvumo siekio.

Pagal galiojantį Statybos techninį reglamentą, gyvenamųjų pastatų atnaujinimo (modernizavimo) projektavimui keliami aiškūs reikalavimai – išorinių atitvarų šiluminės savybės turi atitikti energinio efektyvumo klasės reikalavimus, o fasadų apdailai privaloma naudoti sertifikuotas ir techninius įvertinimus turinčias sistemas, susidedančias iš nedegių, atsparių drėgmei ir ilgaamžių medžiagų. Šie reikalavimai atveria kelią pažangesniems sprendimams ir naujoms technologijoms, leidžiančioms pasiekti aukštą energinį efektyvumą bei ilgalaikį pastatų patvarumą.

Vilniuje įgyvendintas pažangus daugiabučio renovacijos projektas taip pat atskleidžia, kaip šiuolaikinės technologijos, inžineriniai sprendimai ir moksliniai tyrimai leidžia efektyviau spręsti senų pastatų problemas – tiek energetines, tiek eksploatacines. Projektą po renovacijos įvertino ir skaičiavimus atliko KTU Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos mokslininkai.

Termoviziniai matavimai patvirtino kokybišką ir vientisą termoizoliacinio šiltinamojo sluoksnio įrengimą, o atlikti skaičiavimai rodo, kad šilumos nuostoliai per sienas sumažinti daugiau nei 8 kartus, kas gyventojams pastebimai sumažina šildymo išlaidas ir prisideda prie tvaresnio pastatų valdymo.

Svarbų vaidmenį šios renovacijos sėkmei suvaidino inovatyvi fasadinė inkarinė dvitankių plokščių sistema, sukurta įmonės UAB „Modernaus Būsto Projektai“. Šioje vėdinamo fasado sistemoje naudojamos efektyvios ROCKWOOL VENTIROCK PLUS dvitankės akmens vatos plokštės leidžiančios pasiekti itin aukštą šiluminį efektyvumą, ilgaamžiškumą bei greitą montavimą.

Tyrimai parodė, kad termoizoliacinis sluoksnis yra vientisas, be plyšių, o tai garantuoja aukštą sandarumą ir šilumos sulaikymą užtikrinantį dar didesnį gyventojų gyvenimo komfortą.

Po modernizacijos šilumos nuostoliai per pastato sienas sumažėjo daugiau nei 8 kartus, t. y. nuo 49,64 kWh/(m²·metus) iki 6,14 kWh/(m²·metus), o tai ženkliai sumažina šildymo sąnaudas ir stipriai prisideda prie tvaraus miesto plėtros bei klimato kaitos mažinimo tikslų.

Be energinio efektyvumo, svarbu ir gyventojų komfortas – jau renovuotas pastatas pasižymi geresniu mikroklimatu, ilgaamžiškumu, o drėgmės pašalinimo iš konstrukcijų sprendimai užtikrina ilgesnį statinio ilgaamžiškumumą, saugų eksploatavimą ir kokybišką priežiūrą.

Ekspertinis vertinimas – puikus pavyzdys, kaip tobulėjantys ir mokslu pagrįsti sprendimai gali virsti realiais kokybiniais pokyčiais mūsų gyvenimuose bei namuose. KTU Statybinės fizikos laboratorijos mokslininkų atlikti tyrimai ir skaičiavimai įrodo, kad tinkamai parinktos medžiagos ir konstrukciniai sprendimai yra esminiai siekiant energetinio efektyvumo ir gyventojų gerovės.

Daugiau informacijos:

KTU Architektūros ir statybos institutas

Statybinės fizikos laboratorija

El. paštas: statybine.fizika@ktu.lt

Tel.  +370 682 83532