Darnaus vystymosi sąvoka pamažu įaugą į visuomenės sąmonę. Tačiau ar kada susimąstėte, ką konkrečiai kasdieniniame gyvenime reikėtų daryti kitaip, nei darėme iki šiol, kad pradėtume gyventi darniai? O gal dabartinis mūsų gyvenimo būdas ir yra darnus?
2012 m. pavasarį Kauno jėzuitų gimnazijos, Kauno r. Raudondvario gimnazijos, Klaipėdos r. Dovilų pagrindinės mokyklos ir Šiaulių Didždvario gimnazijos mokinius pamąstyti apie būtent tokį gyvenimo būdą paskatino KTU Aplinko inžinerijos instituto (APINI) mokslininkai. Vykdydami projektą „CRISP – Inovatyvių darnumo kelių kūrimas“, jie paprašė trečių gimnazijos klasių gimnazistų ir Dovilų pagrindinės mokyklos 8 ir 10 klasių mokinių parašyti rašinius viena iš pasirinktų temų: „Darnus gyvenimo būdas – ar aš jam pasiruošęs?“ arba „Darnus gyvenimo būdas – kaip aš tai įsivaizduoju?“. Iš viso vertinimui buvo pateikti 102 darbai. Įdomiausių darbų autoriai buvo apdovanoti APINI ąžuoliukais.
Pagrindinis šių rašinių tikslas buvo atskleisti, kaip mokiniai suvokia darnų vystymąsi ir įsivaizduoja savo gyvenimus pagal darnaus vystymosi principus. Didžioji dalis mokinių darnos sąvoką pakankamai sėkmingai aiškino remdamiesi 1987 m. Brundtlando komisijos darnaus vystymosi apibrėžimu. Tačiau mokiniai rėmėsi ne tik juo. Kai kurių rašinių autoriai darną apibūdino kaip gyvenimo tikslo arba tobulybės siekimą, kaip rūpinimąsi savo sveikata, kaip santuoką ir laimingus poros santykius joje arba darną lygino su išsišakojusiu medžiu, darbu ar besisukančiais krumpliaračiais: „Kaip ir darnūs krumpliaračiai, žmogaus gyvenimas turi būti tvarkingas ir subalansuotas, tik tuomet jis eis tolygiai, be didesnių pakilimų ir nuopuolių, kurie gali pakeisti žmogaus gyvenimą, ir sukelti nereikalingų problemų.“ – Tomas Šiukčius, Didždvario gimnazija.
„Skurstanti Afrika, skęstantys Maldyvai, nykstantys Atogrąžų miškai, dirvonuojantis Madagaskaras, senkanti Amazonės upė, tirpstantys ledynai… Ir tai galbūt tik menka dalis katastrofų, kurios neduos ramybės visam pasauliui ateityje.“ – panašiai kaip ir dauguma, darnaus vystymosi svarbą aiškino Ieva Belickaitė iš Kauno jėzuitų gimnazijos.
Mokiniams, kurių požiūrį į darnų vystymąsi be tėvų, mokyklos ir supančios aplinkos, tikriausiai formavo ir rašiniuose ne kartą paminėti filmai „Namai“ („Home“) bei „Nepatogi tiesa“ („Inconvenient Truth“), buvo svarbios tokios viena su kita susijusios problemos, kaip: klimato kaita, šiltnamio efektas, plonėjantis ozono sluoksnis, kylantis vandenynų lygis, senkantys gamtiniai (gėlo vandens ir naftos) bei maisto ištekliai, nykstančios gyvūnų rūšys ir susidarančios radioaktyvios atominių elektrinių atliekos. Daug dėmesio buvo skirta sparčiam pasaulio gyventojų skaičiaus augimui ir didėjančiam vartojimui. Vis dėlto pats didžiausias dėmesys buvo skirtas problemoms, su kuriomis mokiniai susiduria kiekvieną dieną – tai atliekos ir didėjanti oro bei vandens tarša (dėl transporto, pramonės, žemės ūkio ir kertamų miškų).
Kiti gi, nors ir mažuma, darnaus vystymosi reikalingumą įžvelgė ne kovoje su klimato kaita, už lygias žmogus teises ar sprendžiant besivystančiųjų šalių problemas, o jo esmėje – tam, kad žmogus jaustųsi laimingas ir gyventų laimingą gyvenimą. „Tai gyvenimo būdas, stilius, kai žmogus yra atsipalaidavęs, vaikštantis su šypsena, nieko nebijodamas, rodydamas savo pozityvų požiūrį į gyvenimą. Aplink vyraujanti taika, laimė, gėris, kurie lengvina žmogaus gyvenimą.“ – Edvinas Motiejūnas, Didždvario gimnazija.
Dažniau nei kas antrame rašinyje atliekos (šiukšlės) buvo įvardijamos kaip pagrindinė problema, trukdanti gyventi darniai: „Yra aišku, kad išmetamų atliekų kiekiai sparčiai auga ir artėja prie kritinės ribos, kuomet nebereikės niekur eiti norint išmesti šiukšles, nes mes tiesiog gyvensime jose” – Aistė Bagdonaitė, Didždvario gimnazija. Mokinius jaudino ne tik didėjantys susidarančių atliekų kiekiai, tačiau ir jų tvarkymas – žmonių nenoras rūšiuoti arba plačiai diskutuojamas faktas, kad atliekų tvarkytojai išrūšiuotas atliekas kartais supila į vieną mašiną. Nešiukšlinti, rūšiuoti atliekas ir jas perdirbti (pvz., kompostuojant maisto atliekas), o to nedarančius bausti – tai dažniausiai mokinių pasiūlytos priemonės, kurios įprastą gyvenimo būdą paverstų darniu. Kaip rašė Julija Petkevičiūtė iš Dovilų pagrindinės mokyklos: „Mano aplinkoje darnus vystymasis pasireiškia šiukšlių rūšiavimu, aplinkos tvarkymu. Manau, tai nėra dideli dalykai, tačiau nors ir maža dalele aš prisidedu prie darnaus vystymosi.“
Be atliekų rūšiavimo, norint gyventi darniai, pasak mokinių, reikia taupyti elektrą ir vandenį, važinėti dviračiu, viešuoju transportu arba vaikščioti pėsčiomis. Apie mažesnį vartojimą taikliai parašė Ieva Belickaitė iš Kauno jėzuitų gimnazijos: „Norai – tai ne poreikiai. Manau, kad turime suprasti, jog vartodami mažiau, turėsime daugiau. Galime mažinti vandens sunaudojimą. Gal ir neturime jo tiek, kiek norime, bet galime turėti tiek, kiek reikia.“ Žinoma, atsinaujinanti energetika ir kitos žaliosios idėjos taip pat sukosi mokinių galvose: panaudoti saulės, vėjo, vandenynų bangų energiją, statyti ekologiškus namus, surinkti lietaus vandenį statinėse, važinėtis elektromobiliais ar vandeniliu varomais automobiliais. „Turime visas technologijas, reikalingas gyventi aplinkai draugišką gyvenimą, todėl tik būdami neabejingi galime tai pasiekti.“ – Rokas Simonaitis.
„Reikėtų prisidėti ar net patiems įkurti draugijas, kurios kovotų už švaresnę aplinką, dalyvautų parkų, miškų, vandens telkinių valyme.“ – Deividas Riškus, Didždvario gimnazija. Tokia draugija galėtų būti ir akcija-organizacija „DAROM!”, kuri mokinių rašiniuose buvo gana dažnai pateikiama kaip gerasis pavyzdys. Visgi tuo pat metu jie teigė, kad tvarkytis reikia nuolat, o ne kartą per metus. Na, o tiems, kas nuspręstų neprisijungti prie panašių judėjimų, Greta Gataveckaitė iš Raudondvario gimnazijos taip pat turėjo pasiūlymą: „Yra galimybė, kad jums niekaip nesiseka gyventi ekologiškiau, galbūt kaip daugeliui trūksta valios ar pastangų, bet tuomet galima bent paaukoti bendruomenėms, kurios siekia gamtos išsaugojimo, žmonėms, kurie telkia kitus žmones užsiimti bendra veikla, kuri padėtų ir atneštų gerovę visiems žmonėms.”
Dauguma mokinių teigia, kad darniam gyvenimo būdui jie yra pasiruošę, o jei ir ne – tai, perskaičius visus jų rašinius, atrodo, kad informacijos, kaip gyventi darniai jiems tikrai netrūksta. Visgi negalima atsakomybės dėl mūsų visų ateities užkrauti tik ant jaunimo pečių: „Jeigu mes vieni kitiems nerodysime pavyzdžių, kaip gyventi darniai, žmonės ir toliau elgsis kaip elgėsi iki šių dienų.” – Ignas Jurgutis, Dovilų pagrindinė mokykla.
Pasak mokinių, pirmiausia turime pradėti veikti patys ir veiki visi drauge – kartu mes galime užtikrinti sau ir savo vaikams laimingą gyvenimą: „Žmogus – sąmoninga būtybė. Jis turi suprasti ir įsisąmoninti, kad mes privalome tausoti gamtą, saugoti tai, ką ji mums suteikia. Kiekvienas pradėkime nuo savęs – žingsnelis po žingsnelio. Meilė gamtai, atsakomybė už įtaką jai, jos saugojimas turi būti ugdomas nuo pat mažumos. Tik visi kartu, jausdami įsipareigojimą gyvenimui, pagal gamtos dėsnius mes sukursime ateitį sau, savo vaikams ir visoms ateinančioms kartoms. Gyvenkime, kad nebūtų gėda dėl išnykusių gyvūnų, augalų, užteršto oro ir vandens. Mes tiek galime, tik turime to labai norėti.“ – Gintarė Jagminaitė, Didždvario gimnazija.
Šiaulių Didždvario gimnazija
Edvinas Ščefanavičius, Eglė Petrovaitė ir Roberta Vaikutytė
Kauno r. Raudondvario gimnazija
Deimantė Bulotaitė, Laura Čiapaitė ir Laurynas Leskauskas
Kauno jėzuitų gimnazija
Ieva Kaminskaitė, Jokūbas Preikša ir Vilija Grumuldytė
Klaipėdos r. Dovilų pagrindinė mokykla
10 kl.: Julija Petkevičiūtė, Justina Kojelytė
8 kl.: Arnas Valenta ir Viktorija Gudauskaitė
