Ekspertai ragina suklusti: atsiranda naujų specialistų paklausa

Mokslo pritaikomumas | 2023-10-05

Atrodo, kad šiais laikais terminas „tvarus“ vartojamas visur – maisto pakuotėse, drabužių kompanijose, turizme, įmonių veiklose. Remiantis statistika, beveik 70 proc. įmonių yra pradėjusios naudoti tvaresnes medžiagas, taip pat stengiasi padidinti savo energijos vartojimo efektyvumą. Pokyčiai įmonėse lemia ir naujas darbo rinkos tendencijas – šiandien stebimas ženkliai augantis tvarumo specialistų poreikis. Pasak ekspertų, ateityje jų paklausa tik didės.

Daro poveikį įvairiose srityse

Littelfuse“ vyresnioji personalo atrankų specialistė Gustė Vaitkevičiūtė įvardija su tuo susijusią tvarumo specialistų poreikio tendenciją, ypatingai išskirdama technologijų sektorių.

„Kaip vieni iš šio sektoriaus dalyvių, kuriantys komponentus elektromobiliams bei atsinaujinantiems energijos šaltiniams, pastebime, jog šių dienų rinkoje netrūksta į inovaciją orientuotų įmonių, siekiančių kurti tvarias technologijas.

Gustė Vaitkevičiūtė
Gustė Vaitkevičiūtė

Atitinkamai sparčiai besivystančioje srityje nuolat auga ir inžinierių, technologų poreikis, galinčių pasiūlyti sprendimus aplinkos poveikio sumažinimui bei tvarumo vystymui ar juos įgyvendinti. Taip pat auga poreikis aplinkosaugos ir socialinės atsakomybės bei etikos specialistų, kurie padeda įmonėms plėtoti bei įgyvendinti socialinės atsakomybės strategijas, užtikrinti etišką verslo praktiką“, – sako G. Vaitkevičiūtė.

Pasak „Litgrid“ veiklos tobulinimo vadovės Vaidos Veselovskienės, tvarumas veikia įvairias sritis: daro įtaką veiklos organizavimo formoms, vertybinėms nuostatoms, teisiniam reguliavimui. Visa tai virsta technologiniais sprendimais, inovacijomis, žaliaisiais standartais ir kasdieniais pasirinkimais.

Vaida Veselovskienė
Vaida Veselovskienė

„Litgrid“, kaip Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė, sudaro sąlygas žaliosios energetikos plėtrai – taigi prioritetų skalėje tvarumas užima ypatingai aukštą vietą. Apskritai, visame energetikos sektoriuje šiuo metu vyksta atsinaujinančios, žaliosios energetikos bumas, taigi tvarumo temos ir ją išmanančių specialistų svarba neabejotinai akivaizdi“, – teigia V. Veselovskienė.

Tvarumo tendencijos Lietuvą pasiekė vėliau

Turintys sisteminį mąstymą apie tvarumą, puikiai suvokiantys ateities pokyčius, įstatymus, reglamentus, žinantys, kaip pramonė turėtų į tai reaguoti – būtent tokiomis savybėmis, pasak Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorės, Aplinkos inžinerijos instituto direktorės Žanetos Stasiškienės, turi pasižymėti darbo rinkai reikalingi tvarumo specialistai. Be to, jie turi išmanyti pačios įmonės specifiką, žinoti, kaip susidoroti su galimais iššūkiais.

„Įmonės tvarumo srityje veikia įvairiai – vienur yra atskirų specialistų komandos, kitur funkcijos integruojamos į tam tikras pareigybes. Didesnėse įmonėse vieno žmogaus jau neužtenka – tam reikalinga visa komanda“, – tikina Ž. Stasiškienė.

Anot jos, tvarumo specialistų svarbą suvokia vis daugiau įmonių, tačiau šis supratimas Lietuvoje, kitaip nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Vokietijoje, šiek tiek vėluoja.

Profesorei pritaria ir G. Vaitkevičiūtė: „Nors Lietuvą šios tendencijos pasiekė sąlyginai neseniai, sparčiai išaugus tvarumo specialistų poreikiui, šiuo trumpuoju laikotarpiu yra jaučiamas jų trūkumas“.

Žaneta Stasiškienė
Žaneta Stasiškienė

„Litgrid“ veiklos tobulinimo vadovė V. Veselovskienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad darbo rinkoje galima pastebėti tvarumo specialistų veiklos krypčių išsišakojimą: vieni iš jų kuria strategijas, kiti jas palaiko, įgyvendina, matuoja, vysto.

Z karta – aktyvi tvarumo klausimais

Visuomenėje pastebima, kad tvarumu itin susirūpinę Z kartos atstovai, kurių darbo rinkoje sparčiai daugėja.

Z karta augo apsupta lengvai prieinamos informacijos apie klimato kaitą, socialinės nelygybės ir kitus globalius iššūkius, todėl jau daugiau nei penkerius metus nuolat su praktikos programa Europoje dirbančios G. Vaitkevičiūtės teigimu, ši karta išsiskiria iš kitų savo sąmoningumu ir aktyvumu ieškant pastarųjų problemų sprendimo būdų, kelia tvarumo ir socialinės atsakomybės klausimus.

„Atitinkamai tai veikia įmones ir bendras rinkos tendencijas: labiau orientuojamasi į organizacijas, kurios pasižymi aiškiu tvarumo planu, socialine atsakomybe ir apie tai aiškiai bei  atvirai komunikuoja. Tokios įmonės lengviau pritraukia bei išlaiko Z kartos atstovus, nes pastarieji dažnai renkasi darbdavius, pasižyminčius jiems artimomis vertybėmis bei vizija“, – tvirtina G. Vaitkevičiūtė.

V. Veselovskienė taip pat vertina Z kartos atstovus, nes jie atvirai kalba apie tai, kodėl jiems svarbus tvarumas, dar daugiau – jie tai patvirtina savo gyvenimo būdu. Tačiau „Litgrid“ siekiama, kad kiekvienam organizacijos komandos nariui tvarumas būtų svarbus, nepriklausomai nuo jo vaidmens, amžiaus ar priklausymo vienai ar kitai kartai.

„Apskritai esame linkę tikėti, kad tarp įvairių kartų yra daug daugiau panašumų nei skirtumų“, – sako „Litgrid“ veiklos tobulinimo vadovė.

Svarbu didinti visuomenės sąmoningumą

Pašnekovės pastebi, kad norint, jog darbo rinkoje būtų pakankamai tvarumo specialistų, būtinas bendradarbiavimas tarp verslo įmonių ir aukštojo mokslo institucijų.

KTU profesorė Ž. Stasiškienė tikina, kad stebint darbo rinką kol kas pasigendama aiškiai suformuoto poreikio iš įmonių pusės.

„Kiek teko nagrinėti darbo skelbimus, įmonių, ieškančių tvarumo specialistų, yra nedaug. Nors organizacijos ir tikisi tokių specialistų, tačiau darbo skelbimai nėra tinkamai suformuluoti. Žinoma, labai svarbu didinti ir studentų žinias apie šią sritį ir čia atsiveriančias galimybes“, –  teigia KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė.

Anot jos, universitete stengiamasi tai įgyvendinti: bazinės žinios apie šią sritį visiems KTU studentams suteikiamos dar bakalauro studijų metu privalomame studijų modulyje „Darnus vystymasis“.

„Pastebime ir tai, kad įvairiose studijų pakopose rengiami baigiamieji darbai gali tiesiogiai atliepti pramonės, verslo lūkesčius sprendžiant aktualias tvarumo problemas, remiantis darnumo principais.

Taigi tvarumo sritis pamažu sulaukia daugiau dėmesio. Galbūt ne tiek, kiek norėtųsi, tačiau per tokius renginius, kaip „KTU WANTed karjeros dienos 2023“, ir kitokias iniciatyvas galima pasiekti glaudesnį susikalbėjimą“, – įsitikinusi Ž. Stasiškienė.

Pasikalbėti su įmonių, taip pat ir „Littelfuse“ bei „Litgrid“, atstovais apie karjeros galimybes įvairiose srityse jau greitai bus galima kasmetiniame renginyje „KTU WANTed karjeros dienos 2023“.

Didžiausias Baltijos šalyse jaunimo ir įmonių atstovų kontaktų renginys – „KTU WANTed karjeros dienos 2023“ – jau spalio 19 dieną, Kauno „Žalgirio“ arenoje. Išsamesnė informacija: https://karjerosdienos.ktu.edu/