Kaip ateitį kuria vaikai

2013-10-23

Europa 2030 m. – kaip ji atrodys? Ateities strategijos ir planavimas yra neatsiejama įmonės, organizacijos, valstybės, regiono ar viso pasaulio raidos dalis. Dažniausiai tokias strategijas, remdamiesi įvairiais paskaičiavimais ir egzistuojančiomis vystymosi tendencijomis, kuria subrendę, daug patirties sukaupę ir itin išsilavinę žmonės. Jei jie kurtų 2030-ųjų metų Europos viziją, dauguma „šioje ateityje“ jau būtų pensinio amžiaus, o jų sukurtos vizijos būtų smarkiai paveiktos laiko nugludintų asmeninių vertybių paletės. Taigi kodėl gi neleidus šios gana kūrybinės užduoties – ateities kūrimo – atlikti vaikams, kurie galėtų susikurti tokią ateitį, kurioje patys norėtų gyventi? Gi būtent jie bus pagrindiniai ateities gyventojai.

 

Remiantis šia logika Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto (KTU APINI) mokslininkai, kartu su partneriais iš Jungtinės Karalystės,  Olandijos, Norvegijos, Vengrijos ir Graikijos įgyvendiną projektą „Inovatyvių darnumo kelių kūrimas“ (angl. „CReating Innovative Sustainability Pathways – CRISP“). CRISP tikslas – sukurti ilgalaikį veiksmų planą (scenarijų), kaip įtraukiant visuomenę iki 2030 m. užtikrinti darnų Europos vystymąsi.

 

CRISP yra įgyvendinamas pagal atgalinio susiejimo (angl. back-casting) metodiką. Ja remiantis, iš pradžių yra nustatomas siekiamas rezultatas (projekto atveju – norima ateitis), o vėliau, atsižvelgiant į esamą situaciją, ieškoma priemonių, kaip tai pasiekti. Taigi vizijų etape visose projekto partnerių valstybėse buvo atliekamas tyrimas, kurio metu paskutiniųjų klasių moksleiviai buvo paprašyti pateikti savo mintis, kaip jie įsivaizduoja darnią ateitį. Lietuvoje KTU APINI organizavo seminarus Kauno jėzuitų gimnazijoje, Kauno r. Raudondvario gimnazijoje, Šiaulių Didždvario gimnazijoje ir Klaipėdos r. Dovilų pagrindinėje mokykloje. 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išanalizavę visų šalių moksleivių idėjas, projekto partneriai sukūrė tris apibendrintąsias darnios ateities vizijas:

„Išmaniosios technologijos“ (angl. I-Tech),
„Vietos bendruomenė“ (angl. Local Community)
„Vienas etiškas pasaulis“ (angl. One Ethical World)

 

Šios vizijos vėliau dar buvo pateiktos įvertinti skirtingų sričių ekspertams ir atitinkamai pakoreguotos. Toliau pateikiame galutinius vizijų aprašymus Jūsų vertinimui.

 

 

Išmaniųjų technologijų vizijoje technologijos yra svarbiausia varomoji jėga, keičianti visuomenės požiūrį į išteklių vartojimą ir patį gyvenimo būdą. Nuolat tobulėjančios aukštosios technologijos vis dažniau pasitelkiamos sprendžiant socialines, politines ir asmenines problemas. Jos kuria didelę pridėtinę vertę, todėl tiek kompanijos, tiek fiziniai asmenys skatina inovacijų diegimą. Gamyboje vis dažniau naudojamos daugiafunkcinės medžiagos (angl. multipurpose materials). Atsinaujinantys energijos ištekliai tapo pagrindiniu energijos šaltiniu. Sukurti nauji verslo modeliai, pagrįsti „nuo lopšio iki lopšio“ (angl. cradle to cradle) ir kitomis inovatyviomis darnios plėtros koncepcijomis, leido iki minimumo sumažinti į aplinką patenkančių atliekų kiekį. Technologijos sprendžia svarbius aplinkosaugos klausimus, todėl žmonėms beveik nereikia keisti savo elgesio, norint džiaugtis gyvenimu, kuriame anglies dioksido kiekis išlaiko ekologinę pusiausvyrą. (skaityti daugiau)

 

Vietos bendruomenės vizijoje žmonės gyvena bendruomenėse, kurios tarpusavyje yra apsijungusios į regionus ir klasterius. Socialiniai ryšiai bendruomenėje yra ypač svarbūs, visuomenė yra suprantama kaip didelė šeima, kurioje kiekvienas rūpinasi kitu. Piliečiai aktyviai siekia darnaus (kartu lėto ir sveiko) gyvenimo būdo, kurio moto yra „su mažiau padaryti daugiau“: žmonės suvartoja mažiau maisto, mažiau naudojasi transporto priemonėmis bei mažiau suvartoja energijos (išteklius ir technologijas stengiamasi panaudoti kuo efektyviau). Bendruomenės gali beveik viskuo apsirūpinti (prekėmis, paslaugomis) savarankiškai, todėl prekyba vyksta tik pačiomis būtiniausiomis prekėmis (paslaugomis), kurios negali būti pagamintos (suteiktos) toje bendruomenėje. Vis mažiau atsiskaitoma piniginėmis priemonėmis, vietoj jų vyksta barteriniai mainai, bendruomenės viduje ir tarp bendruomenių keičiamasi prekėmis ir paslaugomis („paslaugų bankas“). Žmonės suvokia apie daromą neigiamą poveikį aplinkai ir imasi priemonių tam spręsti: taupyti išteklius, juos efektyviai naudoti, mažinti atliekų kiekį, perdirbti atliekas ir t.t. (skaityti daugiau)

 

Vieno etiško pasaulio vizijoje žmonės gyvena sąžiningame ir teisingame pasaulyje. Skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų, išsivysčiusių šalių ir besivystančiųjų yra beveik išnykęs. Egzistuoja sąveika tarp etiško elgesio ir politinio vadovavimo. Visuomenė noriai bendradarbiauja su valdžia, nes aiškiai suvokia, kad politikai dirba dėl bendro tikslo, o ne siekdami asmeninės naudos. Pagal Pasaulinės žemės ir išteklių paskirstymo sistemos sukurtą žemės panaudojimo planą regionai yra suskirstyti į tokius, kurie yra skirti auginti ekologišką maistą, išgauti energiją, vystyti sunkiąją pramonę ir pan. Toks visuotinio paskirstymo mechanizmas ženkliai sumažino neigiamą poveikį aplinkai, kas būtų neįmanoma darant tai vietiniu mastu. Didesnis ekologinis stabilumas, sumažinta tarša ir ypatingas rūpinimasis nykstančiomis rūšimis formuoja darnios visuomenės pagrindą. (skaityti daugiau)

 

 

O ką manote Jūs apie tokį pasaulį 2030 metais, kurį sukūrė vaikai iš 6 Europos valstybių? Prašome užpildyti šią Groningeno universiteto (Olandija) parengtą apklausą ir pateikti savo nuomonę:
(APKLAUSA)
 

 

 

Taip pat skaitykite
  • Darnus gyvenimo būdas – kaip jį įsivaizduoja mokiniai?

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku