Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. popierinių karštų gėrimų puodelių teigia Aplinkos apsaugos vadybos ir švaresnės gamybos magistrantūros studijų programos absolventė bei Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) doktorantė Valdonė Daugėlaitė, sėkmingai apgynusi magistro darbą tema „Vienkartinių popierinių karštų gėrimų puodelių aplinkosauginio veiksmingumo didinimas žiedinės ekonomikos kontekste“.
Doktorantė rugpjūčio mėnesį stažavosi Šveicarijoje, kur toliau žinias gilino į sudėtinių pakuočių atliekų mažinimo galimybes. „Vienkartiniai popieriniai karštų gėrimų puodeliai – tai sudėtinė pakuotė su vyraujančia medžiaga popieriumi. Pakuotė sudaryta iš 95 proc. popieriaus, 5 proc. polietileno sluoksnio (dengto iš vidaus). Būtent jis, polietileno sluoksnis ir yra kliūtis perdirbimui, nes apsunkina popierinio puodelio išplaušinimą“, – pasakoja Valdonė Daugėlaitė.
Anglijoje per dieną – 7 milijonai vienkartinių puodelių
Vien tik Lietuvoje per metus sunaudojama apie 40 mln. popierinių karštų gėrimų puodelių, kurie iki šiol su bendru komunalinių atliekų keliaudavo į sąvartyną. Šiuo metu, šalies regionuose pradėjus veikti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiams, atsiranda galimybė juos atskirti ir tvarkyti deginant. Didesnėse šalyse, šių puodelių suvartojimo ir atliekų kiekiai kur kas didesni, pavyzdžiui, kiekvieną dieną Anglijoje ištuštėja 7 milijonai kavos puodelių, o per metus tokių puodelių prisikaupia daugiau nei 2,5 milijardo. Didžioji Britanija viena pirmųjų šalių, kuri diegia puodelių atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą (iniciatyva „Simplycups“). Šalyje sukurti ir paleisti specialūs, vienkartinių popierinių puodelių perdirbimo technologiniai įrenginiai. Kita inovacija atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose – sukurta nauja popierinių puodelių vidaus danga „EarthCoating”. Šią vidaus dangą sudaro 60 proc. polietilenas ir 40 proc. kalcio karbonatas, dėl to pakuotė tampa daug lengviau perdirbama įprastuose popieriaus perdirbimo įrenginiuose.
Iš panaudotų puodelių – statybinės medžiagos
Magistro darbe V. Daugėlaitė tyrė vartotojų požiūrį į atskiros surinkimo sistemos diegimą Lietuvoje paaiškejo, jog didesnė apklaustųjų dalis (57,6 proc.) galvoja, jog popieriniai vienkartiniai puodeliai yra perdirbami ir didžioji dalis (79,6 proc.) dalyvavusių tyrime sutiktų mokėti 10 centų užstatą už vienkartinį popierinį puodelį ir grąžintų jį, jeigu veiktų atskiro surinkimo sistema.„Įdiegus atskirą surinkimo sistemą „kavos išsinešti“ kavinėse galima tikėtis surinkti apie 70 proc. pakuočių“, – teigia Valdonė Daugėlaitė. Sprendžiant vienkartinių popierinių puodelių atliekų mažinimo klausimą, kaip viena iš alternatyvų tinkančių mūsų šaliai ir vertinamų bei siūlomų baigiamajame magistro darbe – alternatyvaus gaminio, statybinių plokščių gamyba iš kombinuotų ir sudėtinių pakuočių. Gamyboje naudojama karšto preso technologija leistų 100 proc. sudėtinių ir kombinuotų pakuočių atliekų perdirbti į statybines plokštes.
Kad prekės niekada netaptų atliekomis
Esminis požiūris, kuriuo remiasi žiedinė ekonomika, tai cirkuliaciniai arba žiediniai materialinių gėrybių mainai. Prekės turi būti kuriamos taip, kad jos niekada netaptų atliekomis, o jei jau jomis tapo, atliekos turi būti perdirbamos, antrą kartą panaudojamos, vienos pramonės šakos šalutiniai produktai paverčiami kitos pramonės šakos žaliavomis. KTU Aplinkos inžinerijos institute nuo 2016 metų pradžios vykdomas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos institucijų partnerystės projektas „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“. Institucijų partnerystės projekte dalyvaujantys KTU APINI ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkai, bendradarbiaujant su Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universitetu (angl. University of Applied Sciences and Arts Northwestern Switzerland) siekia nustatyti ir sistemiškai įvertinti išteklių naudojimo efektyvumo didinimo galimybes Lietuvai svarbiose pramonės šakose. Programos metu 3 KTU APINI bei 2 VGTU tyrėjai turėjo galimybę stažuotis Šveicarijoje.
Šveicarijoje surenkama daugiau nei 80proc. PET gėrimų pakuočių
Atsakymų į efektyvų plastikinių PET gėrimų pakuočių srautų tvarkymą ieško dvi tyrėjos – dr. Daina Kliaugaitė bei Monika Raugevičiūtė. Dr. Daina Kliaugaitė teigia, jog Šveicarijoje PET butelių atliekos turi atskirą, efektyvią (iki 80 proc.) surinkimo sistemą, kurią kontroliuoja viena organizacija – „PET-Recycling Schweiz“. Daugiau nei pusė surinkto PET gėrimų pakuočių kiekio yra perdirbami į kokybišką antrinę žaliavą, iš kurios gaminami nauji PET buteliai gėrimams, perdirbtas PET šiose gėrimų pakuotėse sudaro apie 30 proc. Tokio tipo sistema vadinama uždaro ciklo perdirbimo sistema (angl. closed loop recycling arba bottle-to-bottle) ir atitinka žiedinės ekonomikos tikslus, iškeltus plastiko pramonei. Tokių geros praktikos pavyzdžių nėra daug, o Lietuvoje iki šiol buvo surenkama ir sutvarkoma tik apie 30 proc. PET pakuočių atliekų ir atliekos perdirbamos į prastesnės kokybės žaliavas. Mokslininkė stažuotės metu tyrė skirtingo dizaino PET butelių būvio ciklą naudojantis programine įranga „SimaPro“, taip pat analizavo išteklių intensyvumo mažinimo galimybės plastiko pramonėje naudojant Šveicarų sukurtą sprendimų priėmimo paramos priemonę CPIS (angl. Cleaner Production and Industrial Symbiosis).
Tyrėja Monika Raugevičiūtė priduria, jog nuo 2016 m. Lietuvoje pradėjus veikti užstato sistemai, atsirado galimybė efektyviai tvarkyti PET pakuočių atliekas, kadangi surenkamas aukštos kokybės PET. Siekiant įgyvendinti uždaro ciklo PET butelių perdirbimą būtinas sėkmingas bendradarbiavimas tarp gamintojų, perdirbėjų, PET tiekėjų, performų ir butelių gamintojų bei pilstytojų.
Tyrėjai iš Šveicarijos dalinasi gerąja patirtimi Lietuvoje
Projekto metu sprendžiamos problemos gvildenamos tematiniuose seminaruose, o projekto rezultatai pristatyti baigiamojoje konferencijoje „Darnus vartojimas ir gamyba: kaip to pasiekti?“, vykusioje Lietuvoje, KTU rugsėjo 27-28 dienomis. Baigiamosios konferencijos metu ne tik skaityti pranešimai darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos, efektyvaus išteklių valdymo tematikomis, diskutuota, kaip ir kodėl turime dirbti, kad sparčiai pereitumėme link socialiai teisingos ir darnios visuomenės. Šiaurės vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų ir menų universiteto tyrėjai mokymų metu kvietė susipažinti su būvio ciklo vertinimo metodikomis, pramoninės simbiozės ir švaresnės gamybos (CPIS) įrankio pagrindiniais principais bei taikymo galimybėmis.
