Jau kurį laiką tvarumo tematika dominuoja kone visose gyvenimo srityse. Šis žodis vis dažniau girdimas tiek žiniasklaidoje, tiek sutinkamas moksliniuose darbuose, nes šiandieniniai iššūkiai reikalauja efektyvių ir ilgalaikių sprendimų. Tvarumas tapo neišvengiama būtinybe įvairiose srityse – nuo verslo ir politikos iki švietimo bei mokslinių tyrimų. Ne išimtis ir Kauno technologijos universitetas (KTU), kuris vis labiau siekia atliepti tvarumo tematiką, integruodamas šią koncepciją į savo veiklas ir strategiją.
Universiteto bendruomenė supranta, kad tvarumo principai neturėtų apsiriboti tik teoriniais svarstymais, bet turi tapti realia praktika, kuri galėtų būti pritaikoma kasdienėje veikloje. Todėl tiek dėstytojai, tiek studentai yra skatinami tvariai mąstyti ne tik vykdydami mokslinius tyrimus, bet ir priimdami kitus svarbius sprendimus.
KTU reguliariai investuoja į aplinkai palankias technologijas, energijos taupymą ir atliekų mažinimą, tuo pačiu skatina studentus kurti inovatyvius sprendimus, prisidedančius prie aplinkos kokybės gerinimo. Universitetas yra įsitraukęs į ne vieną tarptautinį tvarumo projektą, bendradarbiauja su verslo atstovais ir stengiasi būti sektinu pavyzdžiu kitiems.
Didesnis dėmesys tvarumui
KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. Žaneta Stasiškienė pastebi, kad tvarumo neįmanoma apibūdinti vienu žodžiu, nes tai yra itin plati tema. Stebint naujausias tendencijas pasaulio mokslininkai, politikai ir nuomonės formuotojai prognozuoja, kad 2024 metais išskirtinio dėmesio sulauks apie dešimt sričių, kuriose bus aptariamos tvarumo naujovės ir inovacijos.
„Viena pagrindinių diskusijų krypčių – tvarumo atskaitomybės era. Nors apie tvarumą kalbama daug, daugelis vis dar nežino, kaip tiksliai jį įvertinti ir išmatuoti. Šiuo metu egzistuoja šimtai skirtingų tvarumo vertinimo sistemų, todėl vis dažniau kyla klausimas apie tvarumo teisinį reglamentavimą ir tai, kaip valstybės bei regionai nusistato atskaitos taškus, siekiant objektyviai įvertinti pasiektą pažangą.
KTU bendradarbiavimas su pramone parodo, kad „Green Deal“ (liet. žaliasis kursas) yra sprendimas, o ne kliūtis. Reglamentas, skirtas kovai su „žaliuoju smegenų plovimu“, suteikia galimybę viską tiksliai apskaičiuoti ir skaičius paremti realiais faktais, taip užkertant kelią faktais ir įrodymais neparemtam populizmui“, – sako Ž. Stasiškienė.
Svarbu saugoti gamtinius išteklius
Profesorė atkreipia dėmesį, kad plačiąja prasme KTU veikla – nuo fakultetų ir mokslo institutų iki praktinių sprendimų bei naujų projektų idėjų – grindžiama išmatuojamumu bei naujais, optimaliais metodais, palengvinančiais kasdienį gyvenimą.
Kitu svarbiu akcentu laikomas bioįvairovės ir gamtinių išteklių išsaugojimas. Tai ypač svarbu kuriant naujus produktus, technologijas, verslo modelius, vadybos sistemas bei valstybės ir miesto lygmens strategijas, kuriomis siekiama išsaugoti bioįvairovę ir gamtinius išteklius nesustabdomos plėtros kontekste.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad itin svarbu yra saugoti gamtinius išteklius, nes ne visi jų yra atkuriami ir išgaunami, o juk to reikia ateities kartoms, kad galėtų gyventi be didesnių rūpesčių. Tuo pačiu būtina užtikrinti žiediškumo rato uždarymą, kuris atsirado kaip būtinybė, siejama su gamtiniais ištekliais.
„Ne tik atliekas žaliavomis paversti galime, bet drąsiau kalbėti reikia ir apie ekologinį projektavimą bei naujų galimybių kūrimą. Turime vengti brangių arba daug energijos reikalaujančių technologijų kūrimo, todėl tiek technologinių, tiek fundamentaliųjų mokslų fakultetų ar elgsenos pokyčių srityje dirbantys universiteto darbuotojai yra aktyviai įsitraukę į žiediškumo uždarymo procesus įvairiuose etapuose.
Universitete vystomos ekologinio gaminių projektavimo inovacijos, plečiami žiediniai verslo modeliai, kuriamos naujos technologijos ir medžiagos. Taip pat siekiama išsaugoti energetinių išteklių efektyvumą ir kurti naujas energijos rūšis. Šios veiklos sritys yra gana įvairiapusės, bet viso to nepavyktų įgyvendinti be universiteto mokslininkų indėlio“, – teigia Ž. Stasiškienė.
Vis dažniau pamatuojamumas siejamas su standartų konsolidavimu, nes mokslininkai stengiasi užtikrinti, kad visur būtų galima turėti atskaitos taškus ir pramonės atstovams bei gaminių kūrėjams taptų aišku, kuriuo standartu vadovautis. Tikimasi, kad vieningas standartų konsolidavimas būtų tarsi atraminė bazė, kuria bus galima remtis kuriant strategijas, vertinant įmonių pažangą, kuriant naujus gaminius.
Tvarios tiekimo grandinės yra glaudžiai susijusios su atsekamumu, nes apima žaliavų išgavimo, gamybos ir tiekimo skaidrumą. Nors pigesni gaminiai gali atrodyti ekonomiškai patrauklūs, vis dėl to tvarūs produktai dažnai yra kur kas kokybiškesni ir ilgiau tarnaujantys, todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie yra geresnis pasirinkimas.
Mokslininkai, kūrėjai ir strategijų formuotojai siekia kurti ilgalaikio naudojimo gaminius, pasižyminčius patvarumu ir tinkamumu perdirbimui. Siekiama, kad tvarumas ir kokybė būtų prioritetai, o pigiausia kaina nebūtų lemiamas veiksnys tiek perkant privačiai, tiek vykdant viešuosius pirkimus.
„Viešieji pirkimai turi keistis iš esmės, todėl daug dirbame kuriant tinkamas strategijas. Būtina auklėti visuomenę, nes dažnai vartotojai neatsižvelgia į ilgalaikę perspektyvą. Tik dalis visuomenės renkasi produktus, atsižvelgdami į ilgalaikes išlaidas, tokias kaip sunaudotas energijos ar vandens kiekis, gaminio gyvavimo laikas. Šie vartotojai siekia efektyvumo ir kokybės, o mes, kaip mokslininkai ir kūrėjai, turime ieškoti ekonomiškai palankių ir patikimų sprendimų, užtikrinančių gaminių ilgalaikį tarnavimą“, – teigia Ž. Stasiškienė.
Atominės energetikos svarba
Mokslininkai vis dažniau pabrėžia atsinaujinančių energijos šaltinių, tokių kaip saulė, vėjas ir vanduo, svarbą, nes jie yra patikimi ir daro minimalų poveikį aplinkai, tačiau ir šioje srityje būtina rasti balansą. Taip pat svarbu atsižvelgti į bioįvairovės išsaugojimą, siekiant užtikrinti ilgalaikį planetos ekosistemos stabilumą. Pastebima, kad dalis Europos valstybių jau susiduria su šia problema pievose ar laukuose statydami saulės parkus, kurie naikina bioįvairovę.
Siekiant spręsti šią problemą KTU mokslininkai kuria naujas technologijas, leidžiančias transformuoti ir įrengti saulės elektrines ant namų fasadų, langų ar statybinių objektų. Taipogi didelis dėmesys skiriamas technologijų, leidžiančių kariams mokytis virtualiuoju būdu, skraidyti simuliatoriais, o ne organizuoti pratybas dideliuose plotuose įrengtuose poligonuose, taip naikinant unikalius gamtos kampelius, kūrimui.
Profesorė Ž. Stasiškienė pabrėžia, kad šiuo metu vis dažniau kalbama apie atominės energetikos būtinybę, nes ji yra plačiai naudojama daugelyje sričių ir gali tiekti daugiau energijos, užimdama mažiau vietos nei saulės parkai.
Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Komisijos Klimato kaitos generalinis direktoratas (DG CLIMA), vadovaujamas Kurto Vandenberghe, remia mažų, saugių elektrinių su pažangiausiomis technologijomis vystymą, nes jos gamina švarią energiją. Tuo tarpu saulės energijos gamybai reikia kur kas daugiau išteklių, įskaitant retuosius metalus, dažnai išgaunamus politiškai nestabiliose valstybėse, todėl mokslininkams tenka spręsti ir šiuos iššūkius.
Pasak profesorės, klimato kaita tampa vis labiau kontroliuojama, todėl būtina laikytis nustatytų kriterijų, prisitaikant ir švelninant jos poveikį. „Mūsų mokslininkai intensyviai dirba klimato kaitos srityje – tyrimai, susiję su šia tema, vykdomi kiekviename fakultete bei katedroje. Tai apima ne tik technologijas ir energetiką, bet ir elgsenos pokyčius bei ekosistemų tyrimus. Mokslininkai ne tik seka naujausias aktualijas, bet ir svarsto, kokių technologijų, medžiagų, strategijų ar verslo modelių reikės ateityje tiek Lietuvai, tiek pasauliui“, – tvirtina Aplinkos inžinerijos instituto direktorė.
Atlikdami įvairius mokslinius tyrimus, KTU mokslininkai atsižvelgia į gaminių medžiagas, siekdami išsiaiškinti, ar jos toksiškos, skleidžia vibracijas, triukšmą, kelia kitus nepatogumus ir koks jų poveikis žmogaus sveikatai, nes sukurtus galutinius gaminius valdys žmonės.
