Startuoliai ir mokslininkai: kartu ar atskirai?

Bendruomenė žiniasklaidai | 2020-05-07
Žaneta Stasiškienė ir Tomas Davulis

Mokslininkai neabejoja, kad kelias į progresyvių inovacijų kūrimą ir efektyvų visuomenės problemų sprendimą – akademinės bendruomenės ir startuolių bendradarbiavimas. Kuo ir kokiose srityse šis ryšys gali būti naudingas, pasakoja KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. Žaneta Stasiškienė ir VU Teisės fakulteto dekanas, VU Technologijų uosto iniciatorius prof. Tomas Davulis.

Bendradarbiavimo reikšmė

Mokslininkų teigimu, būtina tiesti tiltus tarp akademinės bendruomenės ir inovatyvių verslų: „Startuoliai ir akademinė bendruomenė man yra neatsiejamos dalys, vieninga visuma, kuri parodo, kad mokslas gali būti ne tik teorinis, bet turėti ir inovatyvų praktinį pritaikymą. Tai yra stimulas ne tik jauniesiems, bet ir vyresniems mokslininkams pritaikyti savo teorines ir eksperimentinėje skalėje esančias žinias realiems poreikiams ir pažangai. Noriu pabrėžti, kad startuoliai – ne tik studentams“, – teigia Ž. Stasiškienė.

Pasak profesorės, tarpdisciplininiai startuoliai, kūrimosi ir veikimo procese integruojantys įvairias mokslo sritis, yra ateities lyderiai, galėsiantys sistemiškai spręsti iškylančias problemas: „Kartais išnaudojama daug parako tuščiam šaudymui: mūsų startuoliams labai trūksta sistemingumo, pamatoma siaura niša ir neapgalvojama, kaip ji integruosis į realų gyvenimą.“

Tam pritaria ir T. Davulis. Pasak jo, vis sudėtingėjantys technologijų panaudojimo būdai, žmogaus ir dirbtinio intelekto sąveika bei kitos naujovės kuria iššūkius, kuriuos pravartu spręsti kartu. Tačiau tokios sąsajos Lietuvoje vis dar yra labiau išimtis, nei taisyklė: „Pagal 2019 m. bendrą konkurencingumo indeksą, atliekant inovacijų pajėgumų srities vertinimus, tokius, kaip mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros lygis, daugiašalis bendradarbiavimas, klasterių augimas, patentų išradimams išdavimas, iš 141 valstybės Lietuva užėmė 42 vietą. Per metus šioje srityje nukritome, 2018 m. buvome 37 vietoje. Vien tai rodo, kad, nors verslo ir mokslo partnerystė skatinama vis labiau, jos mastai turi augti.“

Profesoriaus teigimu, pagrindinis šį ryšį stabdantis veiksnys yra informacijos trūkumas: „Turėdamas įvairios patirties tiek su verslais, tiek su mokslo atstovais, galiu teigti, jog abiem grupėms trūksta aiškios, plačiai skleidžiamos informacijos apie bendradarbiavimo galimybes, pasiūlymus, pasigendama gairių, nuo ko pradėti. O noro įsitraukti į bendras veiklas tikrai yra.“

Priežastys eiti koja kojon

T. Davulio teigimu, sanglaudos tarp startuolių ir mokslininkų nauda yra abipusė: „Verslui mokslininkai geba pasiūlyti reikalingų žinių bei technologijų, idėjų tolimesnėms įmonės veikloms. Be to, gali padėti spręsti aukštos kompetencijos technologines, žmogiškųjų išteklių ir kitas problemas. Tyrėjams taip pat pravartu eiti koja kojon su jaunais verslais, nes šie turi galimybę siūlyti turimas žinias naujiems produktams bei paslaugoms kurti, įgyti naujų kompetencijų, pagerinti asmeninius mokslo rezultatus.“

Ž. Stasiškienė įžvelgia ir daug sričių, kuriose būtent šiandien šis bendravimas būtų aktualus: „Mes turime daugybę idėjų, susijusių su užklupusia pandemija, pavyzdžiui, kaip užtikrinti švietimo įstaigų darbą, nuotolinį mokymąsi. Ši situacija verčia mus gyventi kitaip ir imtis pokyčių. Be to, šiuo metu matau tam tikrą nišą lietuvių mokslininkams, skatinčiau startuolius kurti darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos srityse, nes jų vis dar labai trūksta pasaulyje.“

Galimybės visoms mokslo šakoms

Pasak mokslininkų, startuolių ribojimo temomis ar mokslo sritimis – nėra. „Jie gali būti ir technologiniai, ir socialiniai, ir cheminių, ir biologinių žinių reikalaujantys, taigi, nuo A iki Z. Kiek teko bendrauti su pasaulio startuoliais, galima pasakyti, kad nėra mokslo srities, kurioje nėra veikiančio startuolio“, – sako Ž. Stasiškienė.

T. Davulio teigimu, mokslo integracijos į verslą pavydžių yra, bet ne visose srityse: „Ypač bendradarbiavimas su mokslininkais skatinamas biotechnologijų, lazerių technologijų, aplinkosaugos, energetikos sferose. Tačiau startuoliai gali vystyti inovacijas ir tokiose srityse, kaip ekonomika, komunikacija, teisė, žmogiškieji ištekliai, taip pat siekti darbo rinkos, švietimo, socialinių paslaugų infrastruktūros plėtros. Be to, net ir aukštųjų technologijų startuolių komandoje privalo būti talentingas pardavimų specialistas, finansų kontrolierius, teisininkas, tad jų veikloje gali suklestėti ir socialinius mokslus išmanantys specialistai.“

Ar bendradarbiauti dabar?

Ž. Stasiškienės nuomone, krizė sujaukė startuolių ir mokslininkų planus. Tad tai, ar dabar jiems kurtis palankus metas, vienareikšmiškai teigti sunku: „Startuoliams labai svarbi finansinė parama, kiek jie sugebės gauti vadinamas „finansines injekcijas“. Jei finansavimas būtų užtikrintas valstybės, savivaldybių, tarptautinių organizacijų lygmeniu, tai tikrai galėtų būti, jei ne aukso, tai bent sidabro amžius. Taigi stimulai kurtis yra, bet svarbu, kad būtų ir sąlygos.“

T. Davulis taip pat siūlo įžvelgti galimybes krizės laiku: „Karantino laikotarpiu visos veiklos kaip niekada anksčiau persikėlė į elektroninę erdvę. Tai verta panaudoti kūrybai tiek mokslininkams, tiek verslininkams. Taip, šiandien išgyvename krizinį laikotarpį, bet išmanūs, aktyvūs ir įvairias žinias darbe integruojantys startuoliai gali net padėti iš jo prisikelti.“

Jau šį rugsėjį Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) projektas TechHub visų sričių startuolius kvies dalyvauti pre-akceleratoriuje, kurio metu įmonės išvystys savo idėjas iki minimalaus produkto, turės galimybę pasipildyti komandos nariais, gauti patarimų iš profesionalų ir pasinaudoti kitomis MITA priemonėmis. Geriausiai pasirodę startuoliai taip pat turės galimybę išvykti į užsienį ieškoti partnerių, investuotojų ar dalyvauti akceleravimo programose. Be to, visi verslai jau dabar gali registruotis į konsultacijas su projekto ekspertais, kurie nemokamai patars inovacijų diegimo, strategijos, mokesčių ir kitais klausimais.

TechHub – tai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) įgyvendinamas projektas, skirtas ankstyvos stadijos inovatyvių verslo idėjų kūrimui, intensyviam startuolių augimui bei verslumo ekosistemos tvariai plėtrai vystyti. Projekto tikslas paskatinti tyrėjus, mokslininkus, studentus ir verslo atstovus vystyti inovatyvias verslo idėjas, suteikti jų komandoms įvairiapusę inovacijų ir verslo paramos pagalbą ir sudaryti galimybes intensyviam aukštos pridėtinės vertės žiniomis grįsto verslo segmento augimui Lietuvos ekonomikoje.  Kviečiame visas su projektu susijusias naujienas sekti Facebook, Instagram ir LinkedIn platformose, taip pat TechHub.vu.lt bei https://mita.lrv.lt/ puslapiuose.

Projektas finansuojamas Europos regioninio plėtros fondo lėšomis. Veiksmų programos priemonės numeris ir pavadinimas: 01.2.1-LVPA-V-842 Inogeb LT

Projekto kontaktai:

Projekto vadovė Gintarė Narakienė, +370 610 39339, gintare.narakiene@mita.lt

Komunikacijos specialistė Milda Vilčinskaitė, +370 679 90633, milda.vilcinskaite@mita.lt

Viešųjų ryšių specialistė Laura Naimovičiūtė, +370 687 00005, laura.naimoviciute@mita.lt

Inovacijų ekspertas Martynas Survilas, +370 604 76925, martynas.survilas@mita.lt

Inovacijų ekspertė Lijana Kanarskienė, +370 650 59831, lijana.kanarskiene@mita.lt

 

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku