Birželio 27 dieną LR Seimo Konstitucijos salėje įvyko renginys „Žaliųjų savivaldybių inovacijų centras: kaip Lietuvos savivaldybės plėtos inovacijas?“, skirtas savivaldos vaidmeniui siekiant nacionalinių klimato neutralumo tikslų aptarti. Renginyje pranešimą apie Žaliųjų savivaldybių inovacijų centro poreikį ir viziją pristatė Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkos inžinerijos instituto direktorė prof. dr. Žaneta Stasiškienė.
Ji pabrėžė, kad Lietuvos pažangos klimato srityje pagrindinė kliūtis yra išskaidytos savivaldybių pastangos, specialistų trūkumas ir nepakankama parama įgyvendinant inovacijas. Pasak profesorės, šias problemas galėtų išspręsti centralizuota, ekspertinėmis žiniomis ir sėkminga tarptautine praktika paremta struktūra.
Iššūkiai savivaldoje: skirtingi startai ir bendro finišo siekis
Profesorė pabrėžė, kad nors nacionaliniai tikslai yra ambicingi, jų įgyvendinimas stringa vietos lygmeniu. Savivaldybės susiduria su sisteminėmis problemomis: trūksta aiškaus veiksmų koordinavimo, specializuotų žinių, paramos rengiant projektus ir, svarbiausia, galimybių testuoti inovacijas saugioje aplinkoje.
„Šita atsakomybė tenka ne vien tiktai vyriausybei, bet ir vietos valdžios institucijoms, tai yra savivaldybėms. Kaip rodo mūsų bendravimas, tos pagalbos iš tiesų reikia, nes ir kompetencijų lygmuo, ir supratimo lygmuo, ir finansavimo lygmuo tikrai yra skirtingas“, – teigė Ž. Stasiškienė.
Ji palygino situaciją su lenktynėmis, kuriose visi dalyviai – šiuo atveju, visos 60 Lietuvos savivaldybių – turi pasiekti tą patį finišą (klimato neutralumą), tačiau startuoja iš skirtingų pozicijų, turėdami nevienodus resursus ir gebėjimus.
„Klimato kaita negali būti vieno žmogaus atsakomybė. Negalima pasakyti, kad jeigu viskas tvarkoje Vilniuje ir Tauragėje, tai Lietuva pasieks klimato neutralumą? Tikrai ne. Mums reikia tikrai darbo kartu, mums reikia sisteminio koordinavimo“, – akcentavo ekspertė.
Įkvėpimas iš Švedijos: „Viable Cities“ modelis
Kaip atsaką į šiuos iššūkius, prof. dr. Ž. Stasiškienė pristatė Žaliųjų savivaldybių inovacijų centro idėją. Centro koncepcija nėra išrasta iš naujo – ji remiasi sėkmingu Švedijos „Viable Cities“ modeliu, kuris jungia mokslą, verslą, valdžios institucijas ir visuomenę (vadinamoji keturguba spiralė).
Šis modelis įrodė, kad galima sukurti stiprų bendradarbiavimo mechanizmą, kuris:
Lietuvos centro vizija: nuo koordinavimo iki praktinių inovacijų
Pritaikant geriausią tarptautinę patirtį, Lietuvos Žaliųjų savivaldybių inovacijų centro vizija apimtų kelias esmines kryptis:
Kaip potenciali vieta tokiam centrui įkurti įvardintas KTU „M-Lab“ (tvarios ateities miestų laboratorija) Kaune, kuris jau dabar turi reikiamą strateginę ir infrastruktūrinę bazę.
Investicija į ateitį, o ne dar viena institucija
Apibendrindama savo pranešimą, prof. dr. Ž. Stasiškienė akcentavo, kad siūlomas centras nebūtų dar viena biurokratinė institucija, o taptų praktiniu įrankiu, kuris padėtų Lietuvai ne tik pasiekti užsibrėžtus klimato tikslus, bet ir tapti lydere regione.
„Valstybinė parama šiam centrui – tai ne vien investicija į naują organizaciją, bet įrankis realiai įgyvendinti klimato, inovacijų ir regioninės politikos tikslus per savivaldą“, – apibendrino pranešėja.
Toks centras taptų institucine atrama vietos transformacijai, koordinuojančiu mazgu tarp ministerijų, savivaldybių ir inovatorių, ir struktūra, per kurią Lietuva galėtų tapti viena iš pirmaujančių ES šalių savivaldybių transformacijos srityje.
