Daryklai „Kauno alus“ – studentų siūlymai, kaip sumažinti energijos naudojimą

Mokslas | 2016-01-26

Du Kauno technologijos universiteto (KTU) studentai atliko tyrimą ir bendrovei „Kauno alus“ pateikė konkrečius pasiūlymus, kaip sumažinti aplinkos taršą, energijos naudojimą.

KTU Aplinkos inžinerijos instituto (APINI) tarptautinės magistratūros programos „Aplinkos apsaugos vadyba ir švaresnė gamyba“ pirmo kurso studentai –  Guillaume‘as Ragot (pagal „Erasmus+“ mainų programą atvykęs iš Aplinkosaugos vadybos ir inžinerijos mokyklos (Prancūzija)) ir Elina Jurovickaja gruodį pristatė Švaresnės gamybos modulio kursinių darbų rezultatus, kurių objektas buvo miesto centre veikiantis bravoras „Kauno alus“.

Studentai kartu su Švaresnės gamybos dėstytoja doc. dr. Irina Kliopova ir „Kauno alaus“ laboratorijos vadove Dalia Kupriene įmonėje atlikę aplinkosauginį auditą identifikavo problemas. Detalesniam įvertinimui buvo atrinkti 4 procesai: misos virimas, garo gamyba, šilumos energijos tiekimas ir apynių laikymas.

Semestro metu studentai pateikė apie 10 aplinkosauginių alternatyvų. Atlikus įvykdomumo analizę (techninį, aplinkosauginį ir ekonominį įvertinimą), įmonei buvo pasiūlytos įdiegti 4 projektus (kartu pateikti projektų finansiniai rodikliai):

  • Garo katilo gamybos optimizavimas, įdiegiant ekonomaizerį (gamtinėms dujoms sutaupyti ir oro teršalams sumažinti);
  • Misos virimo katilo optimizavimas, įdiegiant garų šilumos regeneravimo sistemą (šilumos energijai sutaupyti, transportavimo nuotoliams sumažinti);
  • Vamzdynų izoliacijos patobulinimas (šilumos energijai sutaupyti);
  • Aruodo įdiegimas su temperatūros ir drėgmės reguliavimu (žaliavų brokui sumažinti).

Studentų teigimu, visų projektų įdiegimas kartu įmonei leistų šiluminės energijos naudojimo intensyvumą sumažinti 600 MWh, gamtinių dujų sąnaudas – virš 120 tūkst. nm3 per metus (atitinkamai sumažėtų degimo produktų išlakos į aplinkos orą), bei sumažinti biologiškai skaidžių atliekų kiekį. Ekonominio įvertinimo rezultatai parodė, kad projektų investicijos atsipirktų per 1-3 metus.

„Kauno alaus“ daryklos ištakos siekia 1846 m. Šiuo metu tai yra vienintelis didesnis Lietuvos bravoras, kuriame alus fermentuojamas ne tik cilindrinėse konusinėse talpose, bet ir atviruoju būdu – atvirose fermentacijos talpose, bei brandinamas XVIII a. iškastuose rūsiuose.