Balandžio 27 d. Rygoje projektai PANTERA ir SUPEERA kartu surengė seminarą, skirtą aptarti ir atkreipti dėmesį į spragas ir kliūtis, kurios riboja mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą Baltijos šalių energetikos sektoriuje. Taip pat, seminaro tikslas buvo palengvinti keitimąsi žiniomis ir gerąją patirtimi, kaip kurti tarptautinius tinklus ir bendradarbiavimą tarp nacionalinių suinteresuotųjų šalių ir pagrindinių tarptautinių asociacijų bei organizacijų.
Seminarą pradėjo Aleksandra Kronberga (Europos Komisijos Energetikos generalinio direktorato Naujųjų energijos technologijų skyriaus pareigūnė). Savo pranešime „Europos Sąjunga kelyje į švarios energijos perėjimą“ ji daugiausiai dėmesio skyrė trijų Baltijos šalių pasiekimams, ES politikos ir teisės aktų plėtros bei finansavimo galimybių apžvalgai. Paminėta ir dialogo, kaip EB galėtų remti MTEP veiklą Baltijos šalyse, svarba.
Dalijimasis tarptautinių MTEP bendradarbiavimo projektų patirtimi ir praktika
Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto direktorė Prof. dr. Žaneta Stasiškienė teigė, kad į energetiką reikia žvelgti iš aplinkosaugos perspektyvos, ypač miesto lygmeniu bei skatinti tarpdisciplininį požiūrį.
„Daug žadanti ateities mokslinių tyrimų kryptis galėtų būti dirbtinio intelekto naudojimas klimato kaitai mažinti. Esant nepakankamam nacionaliniam finansavimui, pagrindinis mokslo veiklos finansavimo šaltinis yra Europos finansavimo programos, kurios yra labai konkurencingos. Todėl KTU pasirinkimas neapsiriboja tik „Horizontas 2020“ ir „Horizontas Europa“, – kalbėjo Ž. Stasiškienė.
Pavyzdžiui, kaip vieną iš sėkmingų KTU projektų APINI direktorė paminėjo Baltic Dialogue Platform on Smart Cities for Climate, kuris buvo finansuojamas Vokietijos Gamtos, gamtosaugos ir branduolinės energetikos ministerijos lėšomis. Taip pat, EV energy ir LOCARBO projektai, kuriuos finansavo Interreg.
Karlas Kullas, Talino technologijos universiteto Elektros energetikos ir mechatronikos katedros tyrėjas, pasidalijo sėkmės istorija iš SMAGRINET projekto, kuriuo siekiama teikti paslaugas Europos universitetams, savivaldybėms ir pramonės įmonėms, siekiant padidinti jų pajėgumus energetikos tyrimų ir inovacijų srityje. Tuo tarpu Norvegijos mokslo ir technologijų universiteto Energijos sistemų eksploatavimo ir analizės grupės vadovė dr. Irina Oleinikova pristatė specialią NTNU iniciatyvą – Energija geresnei visuomenei – paprastai vadinama NTNU Energy. NTNU Energy skatina tarpdisciplininius tyrimus, bendradarbiavimą tarp fakultetų.
Galimybės padidinti dalyvavimą bendroje MTEP veikloje
SUPEERA koordinatorius Dr. Ivan Matejak pristatė Europos energetikos tyrimų aljansą (EERA), kuris oficialiai yra Europos strateginio energetikos technologijų plano (SET plano) mokslinių tyrimų ramstis bei SUPEERA projektą. Jis prognozavo statistinius duomenis, rodančius žemą ES13 šalių dalyvavimą SET plane ir ribotą jų nacionalinių mokslinių tyrimų institucijų informuotumą apie švarios energijos perėjimo prioritetus. Šis ribotas įsipareigojimas įgyvendinti SET planą reiškia, kad „H2020“ rezultatai yra žemi, o finansavimas yra nežymus, palyginti su ES15 šalimis.
„Galimos to priežastys yra šios, – teigė Dr. Ivan Matejak, – mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų trūkumai, administracinė ir reguliavimo našta, trukdanti MTEP plėtrai ir verslo bei akademinės bendruomenės integracijos nebuvimas“.
Baigdamas jis pabrėžė bendradarbiavimo svarbą ir pagrindinį bendradarbiavimo vaidmenį siekiant bendrų 2050 m. ES klimato tikslų.
