“Kaip darnios plėtros inovacijos padeda pramonės vystymuisi ir padidina konkurencingumą?” Lietuvos pramonės ateitis: konkurencinga ar be perspektyvos?
Šie du klausimai buvo užduodami verslo forumo, vykusio 2009 m. spalio 29 d. Kaune, metu. Forumo organizatorius Kauno PPA rūmuose veikiantis Enterprise Europe Network (Europos verslo ir inovacijų tinklas) bei partneris KTU Aplinkos inžinerijos institutas pakvietė pramonės, verslą skatinančių ir mokslo organizacijų atstovus į verslo forumą „Pramonė. Inovacijos. Darnus vystymasis. Konkurencingumas“. 65 forumo dalyviai išklausė 8 pranešimus bei 3 pramonės įmonių pavyzdžius apie įdiegtas inovacijas ir jų rezultatus, aktyviai diskutavo dėl Lietuvos pramonės ateities.
Pasak Kauno PPA rūmų gen. direktoriaus V. Šileikio „gamtoje ir visuomenėje procesai įgavo negrįžtamą pobūdį, todėl pradėta kalbėti apie darnaus vystymosi (dabartinės kartos poreikių tenkinimą, neaukojant būsimų kartų poreikių) ideologiją – ekonominių, ekologinių ir socialinių tikslų harmoniją. Kad pasiektume harmoniją – reikia ilgalaikio planavimo ir visų žmonių dalyvavimo“.
DnB Nord Banko Ekonominių tyrimų padalinio vadovė J. Rojaka sakė, kad „mūsų konkurencingumą apsprendžia tai, kas vyksta šalyse, su kuriomis vykdoma prekyba, svarbu kaip krizės metu atsigauna tos šalys. Bendras Lietuvos ūkio atsigavimas yra siejamas su pramonės atsigavimu – eksportu – investicijomis – vartojimu. Pramonė dinamiškai sureagavo į krizę, sumažino darbuotojų skaičių ir padidino produktyvumą. Paskutinio ketvirčio eksporto rodikliai šiek tiek gerėjo. Stipriausios yra tradicinės pramonės šakos, jų stipriosios pusės: kokybė, technologijos, lankstumas. Sektoriai, kurie pirmiausiai turėtų atsigauti: žemės ūkis, maisto ir medienos pramonė, IT ir ryšiai, transportas, turizmas.“
I. Kleinaitės, ekonomistės, nuomone „gamybos modelį turėtume keisti iš linijinio į uždarą, ciklinį (kaip yra gamtoje): įvertinti poveikį aplinkai, efektyviau naudoti žaliavas, energiją, atsinaujinančius išteklius ir mažinti atliekas, tai padėtų sutaupyti ir investuoti į inovacijas, stengtis ne tik parduoti produktą, bet ir paslaugą. Norėdami išbristi iš krizės turime galvoti inovatyviai, dirbti žaliau, atsakingiau, prisiderinant prie gamtos dėsnių – toks būdas padeda sutaupyti, laimėti naujų rinkų ir kurti inovatyvius produktus“.
Dr. A. Danilevičius, LR ŪM Inovacijų ir žinių visuomenės departamento direktorius, mano, kad „Lietuva, siekdama ugdyti žinių visuomenę, kurti žiniomis grįstą ekonomiką, kurti, plėtoti modernų bei dinamišką ūkį, turi daug dėmesio skirti mokslinei, technologinei plėtrai ir inovacijų sistemos plėtojimui.“ Kvietė pasinaudoti visomis priemonėmis, kurios yra sukurtos 2007-2013 m. laikotarpiui. Susumavus lėšas (ES SF parama) moksliniams tyrimams, eksperimentinei veiklai ir inovacijoms, tai sudaro apie 870 mln. litų.
„Ar gali inovacijos pagelbėti verslui?“ – ir taip, ir ne parodė LPK atlikta pramonės įmonių apklausa. S. Besagirskas, LPK ekonomikos ir finansų departamento direktorius, sakė, kad „dažniausiai Lietuvoje vyrauja adaptacinis inovacijų pobūdis, t.y. kitų šalių gamybos metodų adaptavimas, inovacijos tęstinio pobūdžio, daugumą jų sąlygoja tiekėjai, investuojama į „mažos rizikos“ inovacijas, inovacijų kūrimas yra atsitiktinis (nereguliarus), inovacinė veikla nutolusi nuo mokslinės veiklos ir jos rezultatų“.
„Tarptautinė partnerystė yra vienas iš būdų įmonių inovacinei, darniai plėtrai, konkurencingumo didinimui siekti“ – sakė D. Vyšniauskienė, Enterprise Europe Network (EVIT) projekto vadovė. Kiekviena įmonė, siekdama tarptautinės partnerystės, turi pakankamai jai pasiruošti, įvertinti savo siekius ir galimybes, išsikelti tikslus, pasirinkti atitinkamas priemones. Pasinaudodami tinklu, galite realizuoti partnerių paieškos poreikius verslo kontaktų renginių metu, per verslo partnerių paieškos duomenų bazę, kurioje šiuo metu yra beveik 5 tūkstančiai verslo pasiūlymų.
Prof. J. Staniškis, KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorius, akcentavo, kad „švaresnė gamybos strategija (žaliavų pakeitimas, taršos šaltinių mažinimas, energijos tausojimas ir ekologinis projektavimas) yra pagrįsta prevencinėmis inovacijomis – reikia mažinti atliekų generavimą ir tik šis būdas ekonomiškai apsimoka. Instituto praktika (daugiau nei 50 inovacijų, 46 Lietuvos įmonėse) parodė, kad inovacijos atsiperka per 2 m. Įmonėms, diegusioms inovacijas, buvo suteiktos lengvatinės paskolos, kurios grąžintos iš įgyvendintos inovacijos sugeneruotų lėšų (pagal APINI NEFCO sistemą).“
„Daugybė MVĮ Baltijos jūros regione sunkiai ar net nesėkmingai bando įgyvendinti griežtus ES aplinkos apsaugos reikalavimus, nes neturi galimybių pasinaudoti egzistuojančiais technologiniais ar vadybiniais instrumentais. Visame Baltijos jūros regione yra sukurta ir išbandyta daug naujų ir inovatyvių technologijų bei inovatyvių valdymo sprendimų, kurie neatranda rinkos ir nėra praktikoje pritaikomi. Šias problemas padės išspręsti pradedamas vykdyti SPIN projektas“ – sakė dr. V. Varžinskas, KTU Aplinkos apsaugos instituto projekto vadovas.
M. Vilys, Lietuvos inovacijų centro (LIC) projektų vadybininkas, siūlė: „reikia ne tik kurti produktus, kurie tausoja resursus ir energiją, bet ir kūrimo proceso metu tausoti resursus. Kokios žinios šiuo metu yra sukauptos Europoje, kaip jomis pasinaudoti? Tai technologijų, sprendinių, žinių ir partnerių birža www.techmarket.lt įgyvendinama per Enterprise Europe Network projektą“.
„Parama gali būti suteikta įmonėms, kai kalbama apie riziką, nes inovacijos susijusios su rizika, ten kur rizika mažesnė, mažėja valstybės intervencija arba jos iš viso nėra, nes jos ir negali būti. Yra tik išimtys, todėl visas verslas ir neremiamas“ – dr. A. Jakubavičius, LIC projektų vadovas.
Dr. K. Gečas, LIC direktorius, sakė: „vartotojams reikia naujų verčių, įskaitant tai, kad produktas pagamintas ar suteikta paslauga neteršia, saugo gamtą, išteklius. Vadinasi pramonė eina į naują etapą, kai vartotojas reguliuoja pramonę, atsiranda nauja sąvoka „vartotojų inovacija“. Vartotojai įtraukiami į dizaino ir gamybos organizavimo procesus. Inovacijas, kurios buvo įmonės viduje, perkeliame į vertę klientui. Įmonių marketingo specialistai tampa vieni iš inovacijų šaltinių“.
J. Kugienės, UAB „Stora Enso Packaging“ pardavimų ir marketingo vadovės, nuomone „darnaus vystymosi principai yra šiek tiek daugiau nei inovacijos, tai ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė atsakomybė. Inovacijos susijusios su šiais principais, bet tai nėra pagrindas, pagrindas – mąstymo filosofija, kuri priklauso nuo įmonės vadovų“.
“Tarptautiniai partneriai kreipia ypatingai didelį dėmesį į darnaus vystymosi politiką. Dirbame su partneriais, kurie turi labai aukštą reputaciją savo šalyse. Visi jie vadovaujasi etiškos prekybos strategija. Jeigu mes nesivadovautumėme darnaus vystymosi principais, tiesiog negalėtumėme išlikti konkurencingi kitų šalių atžvilgiu. Mūsų visa produkcija yra eksportuojama į Angliją, Prancūziją ir Skandinavijos šalis” – akcentavo V.Butkus, AB “Kauno baltija” komercijos direktorius.
Europos verslo ir inovacijų tinklo informacija
