Aplinkos inžinerijos institutas

APINI – tai darnaus pramonės ir verslo vystymosi kompetencijų centras, inicijuojantis ir įgyvendinantis teigiamus pokyčius įtakojančius žmonių elgseną ir technologijų plėtrą. Bendradarbiaujame su pramone, verslu, valdžios institucijomis, viešuoju sektoriumi skatindami fizinės infrastruktūros bei socialinio kapitalo pokyčius, tausojančius aplinką, motyvuojančius darnią gyvenseną ir mažinančius klimato kaitą.

Tyrimų kryptys

Siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp technologinės plėtros, žmonių gerovės bei gamtinės aplinkos tausojimo ir gerinimo, vienas svarbiausių Lietuvos, kaip ir kitų pasaulio šalių uždavinių – didinti aplinkos apsaugos veiksmingumą.

Vienas iš labiausiai ištobulintų metodų, kaip valdyti ar reorganizuoti pramonės sistemą, atsižvelgiant į ilgalaikius poreikius bei remiantis darnios plėtros principais, kurie apima ekologinę, socialinę ir ekonominę harmoniją, yra švaresnė gamyba (ŠG).

ŠG – tai prevencinė integruota aplinkos vadybos strategija, kurią pritaikius tarša yra sumažinama jos atsiradimo šaltinyje, t. y., pačiame gamybos procese pašalinant taršos generavimo šaltinį – pakeičiant technologinį procesą, jo organizavimą, technologines sąlygas ir žaliavas ar produktą, – siekiant sumažinti jo neigiamą įtaką aplinkai per visą produkto būvio ciklą. ŠG pasižymi tuo, kad taršą ir atliekas vertina neatsiejamai nuo proceso, kuriame jos susidaro.

Siekiant sukurti efektyvesnes aplinkosauginio veiksmingumo didinimo priemones, tyrimų metu sprendimų ieškoma atsižvelgiant į poveikį aplinkai visame gaminio būvio cikle, tai yra taikant būvio ciklo požiūrį. Būvio ciklo požiūris reikalauja išnagrinėti gaminio poveikį aplinkai nuo jo fizinio atsiradimo iki išnykimo. Į gaminio būvio ciklą įeina šie komponentai: žaliavų išgavimas, energijos išgavimas, gabenimas, pirminis žaliavų paruošimas, gaminio gamyba, pakuotė, paskirstymas, vartojimas, atliekų surinkimas ir galutinis sunaikinimas. Ši koncepcija reikalauja, kad poveikio aplinkai sumažinimas vienoje būvio ciklo stadijoje nepadidintų poveikio aplinkai kitoje stadijoje.

Siekiant supažindinti Lietuvos įmones bei organizacijas su cheminių medžiagų vadyba, su REACH reglamento reikalavimais bei kitais su cheminių medžiagų valdymu susijusiais klausimais, APINI darbuotojai aktyviai dalyvauja rengiant mokymų ir metodines medžiagas, organizuoja mokymus. APINI specialistai taip pat teikia pagalbą nustatant ir sprendžiant įmonių bei organizacijų problemas, susijusias su cheminių medžiagų tvarkymu. Vykdomi moksliniai tyrimai, susiję su cheminių medžiagų keliamos rizikos (aplinkai ir žmonių sveikatai) vertinimu.

Taip pat atliekamas poveikio aplinkai, kurį gali sukelti planuojama ūkinė veikla, vertinimas. Tokiais atvejais analizuojamas ne tik cheminių medžiagų, kurias planuojama naudoti ūkinėje veikloje, ar kurios patektų į aplinką iš planuojamos ūkinės veiklos (į atmosferą, vandenį, dirvožemį, atliekas), potencialus poveikis, bet ir ūkinės veiklos galima įtaka gamtiniams ištekliams, socialinei ir kultūrinei aplinkai, poveikis dėl triukšmo ir pan.

Instituto specialistai dalyvauja rengiant rekomendacijas teisės aktų įgyvendinimui, analizuojant jų įgyvendinimo pasekmes, kuriant įgyvendinimo planus. Dalyvaujama konsultavimo komisijoje, teikiančioje pasiūlymus ir rekomendacijas dėl augalų apsaugos produktų įregistravimo.

„APINI“ mokslinių tyrimų grupė skatina kurti darnų ir išmanų miestą, kuriame naudojamas tarpsektorinis, tarpdisciplininis ir daugialypis terpės požiūris, kuriame raginama kurti strateginį bendradarbiavimą tarp miestų sprendimų priėmėjų, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų, įmonių (didelių įmonių ir mažų ir vidutinių įmonių), informacinės ir ryšių technologijų, energetikos, automatikos, transporto ir infrastruktūros, statybos ir profesionalių sektorių, universitetų ir mokslinių tyrimų institutų bei nevyriausybinių organizacijų (NVO).

Ekologinis gaminių projektavimas (koncepcija, pagrįsta būvio ciklo požiūriu) užtikrina kiek įmanoma ilgesnę gaminių naudojimo trukmę bei vėlesnį jų medžiagų pakartotinį panaudojimą arba perdirbimą. Pavyzdžiui, gaminiui pagaminti sunaudotų medžiagų kiekį sumažinus perpus, o gaminio naudojimo trukmę ir medžiagų pakartotinį naudojimą tuo pačiu metu du kartus padidinus, gamtinių išteklių naudojimo efektyvumas padidėtų apie dešimt kartų.

APINI yra viena iš pirmųjų institucijų Lietuvoje pradėjusi veiklą švaresnės gamybos srityje, energijos tausojimo ne tik pramonės įmonėse, bet ir viešajame sektoriuje. Šiuo metu ypač aktualūs su energetikos vystymu susiję klausimai. Lietuva, kaip ir dauguma kitų Europos valstybių, susiduria su esminiais iššūkiais trijose srityse: energetinės nepriklausomybės, energetikos sektoriaus konkurencingumo bei darnios energetikos sektoriaus plėtros. Tokią Lietuvos padėtį nulėmė tiek istorinės ir politinės aplinkybės, tiek turimi riboti vidiniai energijos ištekliai.
Instituto mokslininkai atlieka tyrimus šiose srityse:
  1. Efektyvus energijos vartojimas;
  2. Atsinaujinantys energijos šaltiniai;
  3. Darni energetikos plėtra.

Integruota atliekų vadyba, padedanti įvertinti ir panaudoti visas galimas atliekų tvarkymo alternatyvas, mažinančias vadybos kaštus bei poveikį aplinkai. Integruotos atliekų vadybos požiūris teigia, kad nėra pavienių atliekų tvarkymo būdų, kurie galėtų užtikrinti visų medžiagų, esančių atliekose, sutvarkymą pagal darnaus vystymosi principus. Taigi ši koncepcija apima visą sistemą, įskaitant tinkamą atliekų surinkimą bei jų tvarkymą – perdirbimą, biologinį organinių medžiagų sutvarkymą, terminį apdorojimą ar šalinimą sąvartyne.

Teisingam atliekų tvarkymo scenarijui parinkti labai svarbus ir atliekų apibrėžimas. Jeigu atliekos apibrėžiamos kaip „daiktai, kuriuos jų turėtojas pašalina“, reiškia, jog atliekos jau yra ir kad jų turėtojas jomis disponuoja ir kažką su jomis turi daryti. Toks atliekų traktavimas ne tik neskatina atliekų prevencijos, bet ir pakartotinio ar kitokio jų panaudojimo. Iš tikrųjų, atliekos – tai žmogaus sukurti daiktai, kurie tam tikru laiku ir tam tikroje vietoje neturi paskirties arba jų negalima panaudoti pagal paskirtį. Toks atliekų apibrėžimas iliustruoja dinamišką jų prigimtį: skirtingų asmenų, skirtingose vietose ar skirtingu laiku tie patys daiktai gali būti identifikuojami kaip atliekos arba ne. Čia taip pat vertinamas žmogaus dalyvavimas – daiktai kaip atliekos gali būti traktuojami laikinai, kol galbūt net tas pats asmuo ateityje suras jų panaudojimo ar perdirbimo būdą.

Mokslo pasiekimai ir poveikis

Aplinkos inžinerijos instituto išskirtinumas, lyginant su partneriais ir konkurentais – tarpsritiniai tyrimai, apjungiantys aplinkos inžineriją ir vadybą, besikoncentruojantys į prevencinį požiūrį sprendžiant aplinkosaugines problemas, susijusias su pramonės vystymusi. Svarbi instituto ypatybė – mokslinių tyrimų derinimas su specialistų darniai pramonei rengimu.

Pirmą kartą Lietuvos mokslininkas tapo Jungtinių Tautų (JT) nepriklausomos mokslininkų grupės nariu – tarp 15 šalių ekspertų, rengsiančių pasaulio darnaus vystymosi ataskaitą, Lietuvos mokslo tarybos siūlymu JT patvirtinto Kauno technologijos universiteto Aplinkos inžinerijos instituto prof. habil. dr. Jurgį Kazimierą Staniškį.

Jis tapo ir vienintelių atstovu šioje grupėje iš Rytų Europos.

Į nepriklausomą JT mokslininkų grupę ekspertai atrinkti pagal pasaulinio darnaus vystymosi ataskaitos temas, ekspertų mokslinių interesų sritis, taip pat, kad būtų užtikrinta geografinė ir lyčių pusiausvyra bei mokslo sričių ir institucijų įvairovė. Į JT ekspertų grupę 193 JT šalys nominavo 60 gamtos ir socialinių mokslų sričių ekspertų iš viso pasaulio: 23 kandidatus pasiūlė Vakarų Europa ir JAV, 12 – Azija, 14 – Afrika, 6 – Rytų Europa (įskaitant Lietuvą), 6 – Lotynų Amerikos šalys.

JT Generalinio Sekretoriato sudarytoje ekspertų grupėje – mokslininkai iš Austrijos, Belgijos, Danijos, Ganos, Indonezijos, Jamaikos, Jordanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kamerūno, Lietuvos, Meksikos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Suomijos, Šveicarijos.

Kaip rašome JT pranešime, ataskaita yra pagrindinė priemonė sekti ir vertinti, kaip sekasi siekti iki 2030 m. numatytų darnaus vystymosi tikslų, taip pat sustiprinti mokslo ir politikos sąveiką ir šalių vadovams pateikti mokslu pagrįstą instrumentą, padėsiantį skatinti skurdo mažinimo ir darnaus vystymosi politiką.

Ataskaitoje, kuri bus paskelbta 2019 m. pabaigoje, bus pateiktas mokslinis požiūris į darnų vystymąsi ekonominiu, aplinkosaugos ir socialiniu aspektais.

Mokslo infrastruktūra ir paslaugos

Aplinkos inžinerijos instituto tyrėjai yra sukaupę 25 metų patirtį darnaus vystymosi srityje ir Jūsų verslo problemoms spręsti siūlo tokias paslaugas:

Darnios plėtros priemonės gamybos įmonėse/organizacijose

  • Jus domina darnaus vystymosi samprata ir metodai jo įgyvendinimui organizacijoje/versle?
  • Jus planuojate naują ūkinę veiklą ar norite plėstis?
  • Ar naujai veiklai reikia atlikti PAV ir /arba PVSV procedūras?
  • Ar naujai veiklai reikia gauti TIPK arba taršos leidimo?
  • Jus siekiate optimizuoti procesus, efektyviau naudoti išteklius, didinti energetinį efektyvumą?
  • Nežinote kokios galimos darnios plėtros priemonės jūsų įmonėje?
  • Nežinote ką daryti su biologiškai skaidžiomis atliekomis, įsk. ŠGP, kurios susidaro Jūsų įmonėje?
  • Ar norite atitikti nuolatos besikeičiančius aplinkos apsaugos reikalavimus?

Ekologiškai švaresnių gaminių kūrimas

  • Jums rūpi aplinka ir jūs norite projektuoti/gaminti ekologiškai švaresnius gaminius?
  • Jums reikia atlikti produkto/paslaugos/technologijos būvio ciklo vertinimą?
  • Jūs nežinote apie ekologiškai švaresnių gaminių rinkodaros (ekoženklinimo ir kt) galimybes?
  • Jus domina energiją vartojančių gaminių ir pakuočių ekologinis projektavimas siekiant atitikti ES reikalavimus?

Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas

  • Ar siekiate atitikti nuolatos besikeičiančius cheminių medžiagų teisinius reikalavimus?
  • Norite sužinoti kokia riziką žmogaus sveikatai ir aplinkai kelia jūsų naudojamos ar į produktus patenkančios cheminės medžiagos?
  • Ar jums sudėtinga įsigilinti į specifinių cheminių medžiagų pakeitimo galimybes?
  • Ar jūs norite pakeisti/surasti medžiagas?

KTU Atviros prieigos centras

Instituto mokslininkų sukurti technologiniai sprendimais padedame mūsų užsakovams spręsti technologines problemas. Bendradarbiavimas su užsakovais vyksta vykdant veiklas nuo paprastų užsakymų ir pirmųjų testų iki bendrų mokslinių tyrimų ir plėtros projektų. Kitomis teikiamomis paslaugomis ir pasiūlymais.
Įrangos rezervaciją ar paslaugų užsakymą galima atlikti per KTU Atviros prieigos centrą.

Plačiau

Mokslo projektai

Tarptautiniai projektai

Interreg Europe projektas ELISE „Europos gyvybės mokslų ekosistemos“
(2017- 2021, prof. dr. Ž. Stasiškienė)
Interreg Europe projektas LOCARBO „Naujas regioninių ir vietos valdžios institucijų vaidmuo energijos vartotojų elgsenos pokyčiuose įgyvendinant mažo anglies dioksido kiekio technologijas“
(2016- 2020, prof. dr. J. Dvarionienė)
Interreg Europe projektas EV ENERGY „Elektrinės transporto priemonės miestų atsinaujinančios energijos sistemose“
(2017- 2021, prof. dr. J. Dvarionienė)
COST Action CA16114 REthinking Sustainability TOwards a Regenerative Economy (2016-2020).
Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos projektas ME- Loops „Žiedinė ekonomika – efektyvus pramonės medžiagų ir energijos srautų uždarymas“
(2016)
LIFE projektas Life Fit for REACH „Padeda įmonėms užtikrinti efektyvų cheminių medžiagų valdymą ir įgyvendinti pavojingų medžiagų pakeitimą“
(2015-2020,
Horizon 2020 projektas COST ES1407 (ReCreew), „Europos tinklas skirtas inovatyviam retųjų ir kritinių metalų atgavimui iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų“
(2015 – 2019)
ERASMUS+ „MARUEEB“ bendradarbiaujant su Ekonomikos ir verslo fakultetu ir dar apie 20 partnerių iš įvairių šalių. Projekto tikslas sukurti naują magistro programą „Darnūs pastatai“ (ang. Energy Efficiency Building)
(2015 – 2018)
CIP ICT-PSP projektas R-ICT – Atsakingas informacinių ir ryšių technologijų tinklas
(2014 – 2016)
Horizon 2020 projektas Pasitinkant nuotekų tvarkymą 2020 m. – energetiniai, aplinkosauginiai ir ekonominiai iššūkiai (Vanduo_2020) (COST veikla ES1202)
(2012 – 2016)

Nacionaliniai projektai

(2011 – 2014) Inovatyvių darnumo kelių kūrimas

Koordinatorius: Dr. Walter Wehrmeyer, Centre for Environmental Strategy (CES), University of Surrey (Jungtinė Karalystė).

Partneriai: KTU APINI (Lietuva), Surrey University – Centre for Environmental Strategy (Jungtinė Karalystė), Central European University (CEU) (Vengrija), University of Groningen (RUG) (Norvegija), National Institute for Consumer Research (SIFO) (Olandija), NI), The Netherlands Organisation for Applied Scientific Research (Olandija), Techniological Educational Institute of Piraeus (TEIP) (Graikija)

(2010 – 2012) Įmonių darnumo informacija ir mokymai Europoje

Koordinatorius: University of Maribor, Department of Interdisciplinary Research (Slovėnija). Partneriai: University of Maribor, Department of Interdisciplinary Research (Slovėnija), European Institute for Future Studies and Strategic Planning (PROSPEKTIKER) (Ispanija), Unternehmensberatung und Forschungsgesellschaft für Umw (STENUM) (Austrija), Social and Environmental Responsibility Centre (SERC) (Bulgarija), S.A. ATMOTERM (Lenkija), Kauno technologijos universitetas, Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) (Lietuva), Centro de Investigación de Recursos y Consumos Energéticos (CIRCE) (Ispanija), Aalborg University (AAU) (Danija)

(2009 – 2012) Darnios gamybos inovacijos mažų ir vidutinių įmonių plėtrai

Koordinatorius: Federalinės aplinkosaugos agentūra (UBA, Vokietija). Partneriai: Federal Ministry for the Environment, Nature Conservation and Nuclear Safety (BMU), Swedish Environmental Research Institute (IVL), Polish Environmental Partnership Foundation (EPCE), Danish Technological Institute (DTI), Kaunas University of Technology, Institute of Environmental Engineering (APINI), University of Tartu, Technical Research Centre of Finland (VTT)

(2009 – 2012) Inovatyvus mokymas polimerų pramonės imonėms: Europos REACH reglamento igyvendinimas.

Koordinatorius: Smithers Rapra Technology Ltd. (JK). Partneriai: Kauno technologijos universitetas, Aplinkos inžinerijos institutas, CASO – Consultores Associadas de Organizacoes e informatika, Lda (Portugalija), PROPLAST (Italija), MTU Balti Keskkonnafoorum (Estija), EuPC – European Plastic Converters (Belgija), Britų Plastikų Federacija (JK)

(2009 – 2012) Efektyvios pasikeitimo informacija bei cheminių medžiagų rizikos valdymo sistemos statybos sektoriuje sukūrimas, atsižvelgiant į iššūkius, susijusius su Europos Sąjungoje cheminėms medžiagoms keliamais teisiniais reikalavimais (REACH). Koordinatorius: Norvegijos statybininkų asociacija Entreprenørforeningen – Bygg og Anlegg (EBA, Norvegija) Partneriai: Europos statybos pramonės asociacija (FIEC), Tarptautinė dažytojų sąjunga (UNIEP), Tarptautinė santechnikų ir stogo dangų asociacija (GCI-UICP), CoBuilder (Norvegija), BG Baltija (Lietuva), Wolmreks OÜ (Estija), Nacionalinis technologijos institutas (TI, Norvegija), ISRI (JK), LABOR (Italija), Kauno technologijos universitetas APINI (Lietuva)

(2010 – 2011) Development of Policy Instruments for the Promotion of Resource Efficient and Cleaner Production in Albania. Finansavimo šaltinis: UNEP. Koordinatorius: UNEP. Partneriai: Albanijos ECAT, Subalansuotos pramonės plėtros centras.

(2008 – 2010) Regioninės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos planavimas (angl. Planning of the Regional Municipal Solid Waste Systems). Finansavimo šaltinis: Erasmus programa. Partneriai: Krokuvos technologijos universitetas (Lenkija), Švedijos Karališkasis technikos institutas (Švedija).

(2007 – 2008) Specialiųjų spaudos būdų ir pakuočių gamybos technologijų tyrimai įvertinant jų ekologines ir eksploatacines savybes (angl. Research on special printing methods and packaging production technologies evaluating ecological and performance characteristics). Finansavimo šaltinis: Lietuvos mokslo ir studijų fondas. Koordinatorius: KTU Grafinių komunikacijų ir inžinerijos katedra. Vykdytojas: KTU APINI.

(2007) Mažos įmonės ir atitiktis teisiniams aplinkos apsaugos reikalavimams. Tarptautinės patirties apžvalga ir galimas taikymas Gruzijoje (angl. „Small Businesses and Environmental Compliance. Review and Possible Application of International Experience in Georgia“). Finansavimo šaltinis: Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – OECD. Koordinatorius: OECD.

(2006 – 2008) Žinių apie REACH kūrimas ir sklaida (angl. Development of Knowledge on REACH). Finansavimo šaltinis: ES Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: KTU APINI (Lietuva). Partneriai: Baltijos aplinkos forumo Estijos, Latvijos ir Lietuvos skyriai bei Ircon Ltd. (Čekijos Respublika).

(2006 – 2007) Mokymų ir patirties mainai Europos Sąjungoje Integruotos produktų politikos (IPP) ir Aplinkos technologijų vystymo veiksmų plano (ATVVP) srityje (angl. Training and Experience Exchange on Integrated Product Policy (IPP) and on the Environmental Technologies Action Plan (ETAP) for the European Union). Finansavimo šaltinis: Suomijos aplinkos ministerija. Koordinatorius: Suomijos aplinkos tyrimų institutas (SYKE). Partneriai: LR Aplinkos ministerija.

(2006 – 2007) Gebėjimų stiprinimas taikant Geriausius prieinamus gamybos būdus (GPGB) Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimuose pagal ES direktyvą 96/61/EB (angl. Capacity Building on Application of Best Available Techniques (BAT) in IPPC Permits in the Framework of IPPC Directive (96/61/EC)). Finansavimo šaltinis: Suomijos vyriausybė. Koordinatorius: Suomijos aplinkos tyrimų institutas (SYKE). Projekto partneriai: Aplinkos apsaugos agentūra (Lietuva), MTT Agrifood Research (Suomija). Koordinatoriai Lietuvoje: Aplinkos ministerija ir Aplinkos apsaugos agentūra.

(2005 – 2007) Regioninis bendradarbiavimas atliekų tvarkymo srityje – RECO (angl. Regional Cooperation in Waste Management – RECO). Finansavimo šaltinis: ES BSR InterReg IIIB programa. Koordinatorius: Stokholmo apskrities administracijos taryba (Švedija). Partneriai: 50 partnerių iš Lenkijos, Lietuvos, Švedijos, Estijos ir Latvijos.

(2005 – 2007) Mokymai saugos – aplinkos – rizikos vadovams HERMES II. Finansavimo šaltinis: Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: projektavimo ir konsultacijų biuras EKO-KONSULT (Lenkija). Partneriai: Švaresnės technologijos centras, Cork Technologijos institutas (Airija), Inovacijų ir vystymosi centras (Čekija), SEI-Tallin, (Estija), LPPC (Latvija).

(2005 – 2007) Pagalba Europos atliekų tvarkymo sektoriui – EUWAS (angl. European Waste Sector Assistant – EUWAS). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos eContent programa. Koordinatorius: Fraunhofer Gesellschaft (Vokietija). Partneriai: BEF (Latvija, Lietuva, Estija), Hageno savivaldybė, BEW (Vokietija), i-world GmbH (Vokietija), IMBiGS / CGO (Lenkija).

(2005 – 2006) Nordtest Sampler Sertifikavimas (angl. Nordtest Sampler Certification). Finansavimo šaltinis: DANIDA (Danija). Koordinatorius: DANIDA (Danija). Partneriai: Nordic Innovation Center (NICe, Norvegija), DHI Water & Environment (Danija).

(2004 – 2009) Nauji kumuliacinių stresorių integruotos rizikos vertinimo metodai Europoje – Nomiracle (angl. Novel methods for integrated risk assessment of cumulative stressors in Europe)“. Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos 6-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (6BP). Koordinatorius: NERI (Danija). Partneriai: 38 partneriai iš įvairių Europos šalių.

(2004 – 2006) Žinių perdavimas aplinkosauginio projektavimo srityje (angl. Transfer of Knowledge in the Field of Ecodesign). Finansavimo šaltinis: Leonardo da Vinči programa. Koordinatorius: CIR (Čekija). Partneriai: SEI-Tallinn (Estija), VVT (Latvija), BECO Groep BV (Nyderlandai), INETI (Portugalija).

(2004 – 2005) EMAS EASY: EMAS kompetencijos kūrimas naujose šalyse narėse (angl. EMAS EASY: EMAS Capacity Building in the New Member States). Finansavimo šaltinis: Europos Komisija. Koordinatorius: INEM. Partneriai: KOVET (Vengrija), SEI-Tallinn (Estija), LPPC (Latvija), Eko-net. pl (Lenkija).

(2004 – 2005) Regioninių ir vietinių gebėjimų stiprinimas įgyvendinant ES ACQUIS, PAV ir TIPK srityje dešimtyje naujų Europos Sąjungos šalių (angl. Regional and Local Capacity Building in 10 new EU Countries in the Field of EU AQQUIS, EIA and IPPC). Finansavimo šaltinis: PHARE programa. Partneris: COWI Baltic.

(2004–2005) Nacionalinio įgyvendinimo plano dėl patvariųjų organinių teršalų pagal Stokholmo konvenciją parengimas (angl. Preparation of the POPs National Implementation Plan under the Stockholm Convention). Finansavimo šaltinis: Pasaulio aplinkos fondas (GEF) per Jungtinių Tautų vystymo programą (UNDP). Užsakovas: LR Aplinkos ministerija. Koordinatorius: VšĮ Subalansuotos pramonės plėtros centras.

(2004) Švaresnės gamybos mechanizmų tyrimas ir diegimas. Liaoning integruota aplinkos apsaugos programa (Kinija). Partneris – Integration GmbH (Vokietija).

(2004) Švaresnės gamybos investicijų kompetencijos kėlimas Maskvoje (Rusija). (angl. Strengthening of institutional capacity in Cleaner Production Investment, Moscow (Russia)). Finansavimo šaltinis: NEFCO (Suomija). Koordinatorius: Rusijos – Norvegijos švaresnės gamybos centras (Maskva). Partneriai: NEFCO (Suomija), ENSI (Norvegija).

(2004) Sankt Peterburgo šiaurės – vakarų švaresnės gamybos (ŠG) bei atliekų tvarkymo centro gebėjimų stiprinimas ŠG investicinių projektų rengimo srityje (angl. Strengthening of the international Cleaner Production and environmental management centre). Finansavimo šaltinis: UNIDO. Koordinatorius: KTU APINI. Partneris: NWICPC Šiaurės vakarų Švaresnės gamybos ir atliekų tvarkymo centras, Peterburgas (Rusija).

(2003 – 2004) Mokomasis video filmas „Švaresnės gamybos koncepcija ir praktika: Lietuvos patirtis“. Partneris: Baltijos universitetas (Švedija).

(2003 – 2004) BALTEMA – Aplinkos vadyba Baltijos šalyse (angl. BALTEMA – Building Environmental Management Capacity in the Baltic States). Finansavimo šaltinis: Vokietijos aplinkosaugos fondas (DBU). Koordinatorius: Tarptautinis aplinkos vadybos tinklas (INEM). Partneriai: Latvijos taršos prevencijos centras, SEI-Tallinn (Estija), Kovet (Vengrija).

(2003 – 2004) Baltijos šalių regiono pramonės sektoriaus darnaus vystymosi indikatorių tobulinimas (angl. Development of Improved Set of Sustainability Indicators for the Industrial Sector in the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltinis: Baltic 21 (Švedija). Koordinatorius: Baltijos 21 institutas, IVL (Švedija). Partneriai: Tartu universitetas (Estija), Latvijos technologijų parkas, Centrinis kasybos institutas (Lenkija), Sankt Peterburgo aplinkos apsaugos mokslinių tyrimų centras, Rusijos mokslų akademija (Rusija).

(2003 – 2004) Subalansuotos pramonės ir prekybos plėtra Baltijos jūros regione. Ekologinio gaminių projektavimo diegimas Lietuvos pramonės įmonėse (angl. Sustainable growth in the trade and industry of the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltinis: NUTEK. Koordinatorius – Švedijos aplinkos tyrimų institutas (IVL). Partneriai: Baltic 21 Institute (Švedija).

(2003 – 2004) Cheminių medžiagų keliamos rizikos vadybos įmonėse mokymai – BACCON 3 (angl. BACCON 3: Training on Chemicals Risk Management in Enterprises). Finansavimo šaltinis: Suomijos aplinkos ministerija, Suomijos socialinių reikalų ministerija, Danijos aplinkos apsaugos agentūra, DBU (Vokietija). Dalį veiklos finansavo Estijos investicijų centras, Latvijos aplinkos apsaugos fondas, Latvijos socialinių reikalų ministerija. Koordinatorius: BEF (Latvija). Partneriai: Ökopol (Vokietija), LPPC (Latvija), SEI-Tallinn (Estija).

(2003 – 2004) Požeminio ir paviršinio vandens analizės priemonės įgyvendinant Bendrąją vandens politikos direktyvą Lietuvoje (angl. Tools for Groundwater and Surface Water Analysis During Implementation of the Water Framework Directive in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Koordinatorius: DHI (Danija). Partneriai: VšĮ „Vandens namai“, LR Aplinkos apsaugos agentūra.

(2003 – 2004) Aplinkos vadybos sistemų (AVS) projektų patirties perdavimas Rytų Europoje (angl. Disseminating Experiences with EMS Projects in Eastern Europe). Finansavimo šaltinis: Danish National Agency for Enterprise and Housing (Danija). Koordinatorius: NIRAS (Danija). Partneriai: Danijos Technologijos Institutas, COWI A/S, Danijos nacionalinė įmonių ir būsto asociacija, Estijos Aplinkos ministerija, Ekonomikos ir Aplinkos ministerijos (Latvija), Aplinkos inspekcija (Lenkija), Sankt Peterburgo savivaldybė(Rusija).

(2003 – 2004) Institucinių gebėjimų stiprinimas, diegiant ES reikalavimus cheminių medžiagų, GMO, TIPK ir klimato kaitos srityse, Lietuva (angl. Strengthening of Institutional Capacity to Implement EU Requirements on Chemicals and GMO Management, IPPC and Climate Change, Lithuania). Finansavimo šaltinis: PHARE programa. Koordinatorius: DHI (Danija). Partneriai: Partneriai: Milieu Ltd. (Belgija), Environmental Resources Management – ERM (Jungtinė Karalystė), Aplinkos apsaugos politikos centras (AAPC).

(2002 – 2007) NATO CCMS projektas Švarios technologijos ir gaminiai (II) (angl. Pilot study on Cleaner technologies and Products). Finansavimo šaltinis: JAV AAA. Partneris: Nacionalinė Rizikos vertinimo vadybos mokslinių tyrimų laboratorija prie JAV AAA (angl. NRMRL at USEPA).

(2002 – 2005) Subalansuota pramonės plėtra – kompetencijos stiprinimas SID–APINI (angl. Sustainable Industrial Development – Capacity Strengthening of the Institute of Environmental Engineering). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos 5-oji bendroji mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programa (5BP). Projektą įgyvendino KTU APINI.

(2002 – 2004) Aplinkos vadybos sistemų diegimas ir veiksmingumo ataskaitų rengimas Klaipėdos regiono pramonės įmonėse (angl. Environmental Management and Reporting in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Norvegijos vyriausybė. Partneriai: Norvegijos nacionalinis technologijos institutas, Trondheimo universitetas.

(2002 – 2004) Aplinkos vadybos sistemų diegimas Lietuvos įmonėse (angl. Implementation of Environmental management systems in Lithuanian companies). Finansavimo šaltinis: Suomijos Baltijos institutas. Koordinatorius: Suomijos Baltijos institutas. Partneriai: SYKE (Suomija), Suomijos Baltijos institutas, Temperės technologijos universitetas (Suomija), E-Qual Oy, „Kiilto Oy”, „Abloy Oy” (Suomija), LR Aplinkos ministerija, LR Ūkio ministerija, AB „Panevėžio statybos trestas”, AB „Vilsota” ir AB „Varėnos statyba”.

(2002 – 2004) Energijos ir aplinkos vadyba bei švaresnė gamyba Baltijos šalyse ir Lenkijoje (angl. Greening of Industry in the Baltic States and Poland). Finansavimo šaltinis: NEEG (Norvegija). Koordinatorius: NEEG (Norvegija). Partneriai: EMI-ECO (Estija), Ekodoma Ltd. (Latvija), FEWE (Lenkija), 12 pramonės įmonių iš projekte dalyvaujančių valstybių.

(2002 – 2004) Lietuvos – Danijos projektas Aplinkos vadybos sistemų diegimas Vietname (angl. Implementation of Environmental Mangement Systems in Vietnam). Finansavimo šaltinis: DANIDA (Danija). Partneriai: Danijos technologijos institutas, Nordic Consulting Group (Danija).

(2002 – 2004) Aplinkos vadybos sistemų diegimas pramonės įmonėse – Eco Forum Baltica (angl. Eco Forum Baltica – EMS implementation in the Baltic Sea Region). Finansavimo šaltiniai: ES PHARE mažųjų projektų fondas, ES Interreg III B programa, Švedijos verslo plėtros agentūra (NUTEK) ir LR Ūkio ministerija. Koordinatorius: Stokholmo srities administracija. Partneriai: Švedijos prekybos taryba, Švedijos aplinkos vadybos taryba, Švedijos aplinkos vadybos specialistų asociacija, Švedijos aplinkos tyrimų institutas, Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkosaugos ekonomikos institutas, Švedijos karališkasis technologijos institutas, Estijos subalansuotos plėtros institutas, Latvijos taršos prevencijos centras, Gdansko universiteto Aplinkos studijų centras.

(2002 – 2003) Ekologinio projektavimo galimybių studija Baltijos šalių pramonėje (angl. Feasibility Study for Eco-design in the Baltic States’ Industry). Finansavimo šaltinis: Šiaurės šalių ministrų taryba. Koordinatorius: Lundo universiteto Tarptautinis pramoninės aplinkosaugos ekonomikos institutas – IIIEE (Švedija). Partneriai: Latvijos taršos prevencijos centras – LPPC (Latvija), Estijos subalansuotos plėtros institutas – SEI-Tallinn (Estija).

(2002 – 2003) Aplinkos vadybos sistemų diegimas Marijampolės apskrities smulkaus ir vidutinio verslo įmonėse (angl. The Marijampole region SME’s companies). Finansavimo šaltinis: ES PHARE 2000 ES programa „Palankaus investicinio ir inovacinio klimato skatinimas Marijampolės apskrityje“ ir APINI. Projekto koordinatorius: KTU APINI.

(2002 – 2003) Švaresnės gamybos finansavimo infrastruktūrų tyrimai Ugandoje ir Vietname (angl. Evaluation of Cleaner production opportunities and Financing in Uganda). Finansavimo šaltinis: UNIDO. Koordinatorius UNIDO. Partneriai: Ugandos ir Vietnamo nacionaliniai Švaresnės gamybos centrai.

(2002) Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių Direktyvos įgyvendinimas Lietuvoje (angl. Implementing the End of Life Vehicle Directive in Lithuania). Finansavimo šaltinis: Aplinkos strategijų institutas (Vokietija).

(2002) Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko aplinkosaugos vadovo adaptavimas Lietuvos bankams. Partneris: FI Consult (Čekijos Respublika).

(2001 – 2004) Optimizuota kompleksinė technologija naftos produktais užterštam gruntui valyti (angl. Optimized complex technology for cleanup of polluted soil E!2522 OPTISOILCLEAN). Finansavimo šaltinis: Europos Sąjungos programa EUREKA. Partneriai: UAB „Biocentras“, KTU Procesų valdymo katedra, Latvijos Valstybinis miško chemijos institutas (Latvija).

(2001 – 2003) Klimato kaitą įtakojančio poveikio mažinimas, taikant integruotą vietinį energijos planavimą. (angl. Reducing climate impact by integrated local energy planning – bilateral research). Finansavimo šaltinis: Linčiopingo universitetas. Partneris: Linčiopingo universitetas (Švedija).

(2001 – 2003) Cheminių medžiagų keliamos rizikos valdymas įmonėse – BACCON 2.4 (angl. Chemicals Risk Management at Company Level). Finansavimo šaltinis: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra, Danijos aplinkos apsaugos agentūra, DBU (Vokietija). Koordinatorius: BEF (Latvija). Pagrindiniai partneriai: SEI-Tallinn (Estija), Firma L4 (Latvija), Ökopol (Vokietija) ir Latvijos, Lietuvos, Estijos baldų, tekstilės, metalo apdirbimo, chemijos pramonės įmonės.

(2001 – 2003) Aplinkos apsaugos mokymų patirties perdavimas (angl. Transfer of Environmental Education). Finansavimo šaltinis: Leonardo Partneriai: BFW GmbH (Vokietija), ITUT GmbH (Vokietija), Mokytojų kvalifikacijos kėlimo institutas (Bulgarija), Čekijos Švaresnės Gamybos Centras, LPPC (Latvija), Abrys Sp. z o.o. (Lenkija), Slovėnijos pramonės ir prekybos rūmai, Slovakijos pramonės ir prekybos rūmai.

(2001 – 2002) Pakuočių atliekų tvarkymo ir politikos tyrimas Lietuvoje (angl. Research of Lithuanian paskaging waste management and policy). Finansavimo šaltinis: IIIEE. Partneris: IIIEE.

(2001 – 2002) Procesų aplinkosauginis „due dilligence” auditas “Chemical Industries Holding Company” įmonėse (Egiptas). Partneriai: AMG International (Didžioji Britanija), 15 Egipto įmonių.

(2001 – 2002) Poveikio aplinkai vertinimas bei aplinkosauginis (EHS) auditas Lietuvos energetikos objektams. Partneriai: “Neste-Lietuva“ ir Lietuvos energetikos įmonės.

(2001 – 2002) Trijų valstybių susitarimų bendradarbiavimo skatinimas Nemuno baseine (1-oji fazė) (angl. Development of Tri-lateral Cooperation on the Watershed of the River Nemunas (phase I). Finansavimo šaltinis: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra. Koordinatorius: Švedijos aplinkos apsaugos agentūra. Partneriai: Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos Aplinkos ministerijos.

(2001 – 2002) Baltijos-21 subalansuotos pramonės instituto ir tinklo kūrimas (angl. Establishment of the Baltic 21 Sustainable Industrial Institute and Network). Koordinatorius – IVL (Švedija). Finansavimo šaltinis: NUTEK (Švedija). Partneriai: Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos mokslo institutai, universitetai, vyriausybės ir pramonės atstovai.

(2001 – 2002) Duomenų apie cheminių medžiagų ir preparatų naudojimą ir srautus nacionalinėje rinkoje rinkimo strategijos – BACCON 2.3 (angl. Data Collection Strategies on Use and Flows od Chemicals in the Baltic States). Finansavimo šaltinis: Švedija, Suomija, Vokietijos Šlesvigo-Holšteino žemė, Šiaurės šalių ministrų taryba ir Latvija. Koordinatorius: BEF (Latvija). Pagrindiniai partneriai: Firma L4 (Latvija), Ökopol (Vokietija).

(2001) Aplinkos vadybos auditas Klaipėdos regiono ir Palangos savivaldybės pramonės įmonėse (angl. Environmental Audit of Industrial Companies in Klaipeda Region and Palanga Municipality). Projektą finansavo ir koordinavo Tarptautinis Pramonės Aplinkos Ekonomikos Institutas, Lundo universitetas.

(2001) Energetinis ir aplinkos auditai Lietuvos popieriaus pramonės įmonėse (AB „Klaipėdos kartonas“, AB „Grigiškės“) (angl. Energy and Cleaner Technology Audit in Lithuanian paper industry (AB “Klaipėdos Kartonas”, AB „Grigiškės“)). Finansavimo šaltinis: Danijos aplinkos apsaugos agentūra. Partneriai: Danijos aplinkos apsaugos agentūra, Dansk Energy Analyse A/S (Danija), Efektyvios energetikos centras (Lietuva).

Technologiniai sprendimai

Instituto mokslininkai kuria technologinius sprendimus, kurie yra taikomi ir pagal poreikius
gali būti adaptuojami įviariuose gamybiniuose procese.

Reikšmingiausios publikacijos

  1. [S1; GB] Cosmi, Carmelina; Dvarionienė, Jolanta; Marques, Isabel; Di Leo, Senatro; Gecevičius, Giedrius; Gurauskienė, Inga; Mendes, Gisela; Selada, Catarina. A holistic approach to sustainable energy development at regional level: the RENERGY self-assessment methodology // Renewable and sustainable energy Oxford : Elsevier. ISSN 1364-0321. 2015, vol. 49, p. 693-707. DOI: 10.1016/j.rser.2015.04.094. [Scopus; Compendex; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 6,798; AIF: 4,328; IF/AIF: 1,571; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,375]
  2. [S1; GB] Filho, Walter Leal; Brandli, Luciana; Moora, Harri; Kruopienė, Jolita; Stenmarck, Åsa. Benchmarking approaches and methods in the field of urban waste management // Journal of cleaner production. Oxford : ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2016, vol. 112, pt. 5, p. 4377-4386. DOI: 10.1016/j.jclepro.2015.09.065. [Scopus; INSPEC; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 5,715; AIF: 4,248; IF/AIF: 1,345; kvartilis: Q1 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,200]
  3. [S1; GB] Jonkutė, Gintė; Staniškis, Jurgis Kazimieras. Realising sustainable consumption and production in companies: the sustainable and responsible company (SURESCOM) model // Journal of cleaner production. Oxford : ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2016, vol. 138, p. 170-180. DOI: 10.1016/j.jclepro.2016.03.176. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 5,715; AIF: 4,248; IF/AIF: 1,345; kvartilis: Q1 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  4. [S1; GB] Feiferytė, Aistė; Dvarionienė, Jolanta; Gumbytė, Milda. Assessment of properties and life cycle of biosynthetic oil // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier. ISSN 0959-6526. eISSN 1879-1786. 2015, 95, p. 281-290. DOI: 10.1016/j.jclepro.2015.02.044. [Scopus; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 4,959; AIF: 3,761; IF/AIF: 1,319; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,667]
  5. [S1; GB] Židonienė, Sigita; Kruopienė, Jolita. Life cycle assessment in environmental impact assessments of industrial projects: towards the improvement // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier. ISSN 0959- 6526. 2015, vol. 106, p. 533-540. DOI: 1016/j.jclepro.2014.07.081. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 4,959; AIF: 3,761; IF/AIF: 1,319; kvartilis: Q1 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  6. [S1; GB] Kruopienė, Jolita; Dvarionienė, Jolanta; Dudutytė, Zita; Stančė, Laura; Buzelytė, Justė. The use of hazardous chemical substances in Lithuanian industry: how sound is it? // Journal of cleaner production. Oxford : Elsevier Science. ISSN 0959-6526. 2014, vol. 72, p. 89-95. [ScienceDirect; Compendex; INSPEC; Business Source Complete; CAB Abstracts; Science Citation Index Expanded (Web of Science); Academic Search Premier] [IF: 3,844; AIF: 3,262; IF/AIF: 1,178; kvartilis: Q1 (2014, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,400]
  7. [S1; GB] Dvarionienė, Jolanta; Gurauskienė, Inga; Gecevičius, Giedrius; Trummer, Dora Ruth; Selada, Catarina; Marques, Isabel; Cosmi, Carmelina. Stakeholders involvement for energy conscious communities: the energy labs experience in 10 European communities // Renewable energy. Kidlington : Pergamon-Elsevier ISSN 0960-1481. 2015, Vol. 75, p. 512-518. DOI: 10.1016/j.renene.2014.10.017. [ScienceDirect; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,404; AIF: 4,328; IF/AIF: 0,787; kvartilis: Q2 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,432]
  8. [S1; DE] Oguzdjan, Semih; Kruopienė, Jolita; Dvarionienė, Jolanta. Approaches to chemical alternatives assessment (CAA) for the substitution of hazardous substances in small- and medium-sized enterprises (SMEs) // Clean technologies and environmental policy. Berlin : Springer. ISSN 1618-954X. eISSN 1618-9558. 2017, vol. 19, iss. 2, p. 361-378. DOI: 1007/s10098-016-1291-z. [Scopus; SpringerLink; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,331; AIF: 4,248; IF/AIF: 0,784; kvartilis: Q2 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  9. [S1; DE] Kliopova, Irina; Baranauskaitė-Fedorova, Inga; Malinauskienė, Milda; Staniškis, Jurgis Kazimieras. Possibilities of increasing resource efficiency in nitrogen fertilizer production // Clean technologies and environmental policy. Berlin : Springer. ISSN 1618-954X. eISSN 1618-9558. 2016, vol. 18, iss. 3, p. 901- 914. DOI: 1007/s10098-015-1068-9. [SpringerLink; INSPEC; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 3,331; AIF: 4,248; IF/AIF: 0,784; kvartilis: Q2 (2016, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 1,000]
  10. [S1; DE] Anne, Olga; Burškytė, Vilma; Stasiškienė, Žaneta; Balčiūnas, Arūnas. The influence of the environmental management system on the environmental impact of seaport companies during an economic crisis: Lithuanian case study // Environmental science and pollution research. Heidelberg : Springer. ISSN 0944- eISSN 1614-7499. 2015, vol. 22, iss. 2, p. 1072-1084. DOI: 10.1007/s11356-014-3410-x. [Scopus; SpringerLink; MEDLINE; Science Citation Index Expanded (Web of Science)] [IF: 2,760; AIF: 3,107; IF/AIF: 0,888; kvartilis: Q2 (2015, InCites JCR SCIE)] [Indėlis: 0,375]
  • Šiaurės Vakarų Šveicarijos taikomųjų mokslų universiteto prof. dr. Christoph Hugi paskaita „Kaštų efekto analizė ir jos taikymas „Excel“ programoje“ (2015-04-28)
  • Seminaras „Darni regionų plėtra skatinant atsakingas mažas ir vidutines įmones“ (2014-03-05) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Darni regionų plėtra skatinant atsakingas mažas ir vidutines įmones“ (2013-06-26) (konferencijos medžiaga)
  • Konferencija „Kauno bendruomenė darnios energetikos link“ (2012-10-26) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Komunalinių atliekų tvarkymas Baltijos jūros regione“ (2012-10-10) (konferencijos medžiaga)
  • Konferencija „Kaip Lietuva pasitinka RIO+20″ (2012-05-17)
  • Tarptautinė konferencija „Tausojantis vartojimas ir darni gamyba: kaip tai pasiekti“ (2011-09-29-30) (konferencijos medžiaga)
  • Tarptautinė konferencija „Darniosios inovacijos pakuočių sektoriuje“(2011-03-22) (konferencijos medžiaga)

Kontaktai

Prof. dr. Žaneta Stasiškienė
Instituto direktorė

tel. +370 37 300 763
tel. +370 698 12 868
e.p. zaneta.stasiskiene@ktu.lt

Dovilė Kandzežauskė
Vyr. administratorė

tel. +370 37 300 323
e. p. dovile.kandzezauske@ktu.lt

We are using cookies to provide statistics that help us give you the best experience of our site. You can find out more or switch them off if you prefer. However, by continuing to use the site without changing settings, you are agreeing to our use of cookies.
Sutinku